-
Viešpaties įsakymas yra aiškus, - akims duoda šviesos. (Ps 19, 9)
Minčių sparnais
Esu mažas pieštukas rašančio Dievo rankoje, kuris siunčia meilės laišką pasauliui.
(Motina Teresė)
Perskaitai kokią nors mintį ir ji tiesiog užvaldo, jauti kaip ji ima "materializuotis". Kokia mintis šiandien užvaldė Jus? Dalinkimės:)
- Norėdami komentuoti, prisijunkite.
Naujausia galerija
Apklausos
Nariams
Šiuo metu svetainėje
Kitos svetainės
Biblija - Šventas Raštas
Katalikų Bažnyčios Katekizmas
Vatikano II Susirinkimo dokumentai
Vatikano radijas
Kaišiadorių vyskupija
Palaimintasis Teofilius Matulionis
Palaimintasis Mykolas Giedraitis
Pivašiūnų šventovė
Katalikai.lt
Marijos radijas
Katalikų pasaulio leidiniai
Socialinis Bažnyčios mokymas
Gyvenimo ir tikėjimo institutas
Natūralus šeimos planavimas
Naprotechnologija
Nevaisinga šeima
Nebijok vėžio
Bernardinai.lt
Kunigų seminarija
Egzorcistų asociacija
Pašvęstasis gyvenimas
Gailestingumo versmė
Guronių rekolekcijų namai
Vievio parapijos bendruomenė
Kaišiadorių parapija
Elektrėnų parapija
Vievio parapija
Kazokiškių bažnyčia
Žiežmarių parapija
Merkinės parapija
Širvintų parapija
Jiezno parapija
Giesmės.lt
Jėzuitai
Gerumas
Žorž Sand
Tikėjimas
Tikėjimas - tai laisvės pasiūlymas.
(Jonas Paulius II)
Laisvė
Žinojimas - laisvė.
Ne bet koks žinojimas.
Ne bet koks žinojimas. Bet Tiesos pažinimas suteikia laisvę, t.y. Jėzaus pažinimas suteikia laisvę. Šventasis Paulius, tapęs Kristaus apaštalu - pažinęs Jėzų, liudijo, kad ten kur Viešpaties Dvasia, ten laisvė (2Kor). Jėzaus veido pažinimas kito veide... - laisvės pažinimas ;)
Žinojimas
Negaliu nesutikti:) Kai atsistoju prieš klasę - matau daugybę veidrodėlių prieš save ir negaliu nesišypsoti:)
Ji
Lk 7, 47
Kam mažai atleista, tas menkai myli.
Lk 7, 47
Meilė
Nebijokite pasakyti Jėzui, kad Jį mylite, net jei to ir nejaučiate.
Meilė
Meilė - kai sugebi atiduoti viską, o mainais negauti nieko.
Mainai
Mainais gauni dovanojimo džiaugsmą. Jis nepamatuojamas... Dalink save ir daugink džiaugsmą. :))
Palaimintas pasaulis
Jei žmonės nesipriešintų blogiui blogiu, mūsų pasaulis būtų palaimintas.
Meilė
Kiekvienam žmogui reikia Šventosios Dvasios, kad galėtų ištarti "Tėve" (Rom 8,15) ir šlovinti Kristų (Jn 16,14). Tokiu būdu mumyse gimsta meilė, nuo kurios niekas negali atskirti (Rom 8,35-39); ji paruošia mus susitikimui su meilės pilnatve. Tai bus tuomet, kai "pažinsime, kaip patys esame pažinti".
Meilė
Taip, atiduodu viską, bet ir gaunu, tiesiog tai savaime ateina.
Vieni bijo netekti
Vieni bijo netekti Dievo, kiti - Jį surasti.
(Blaze Pascal)
Dievo baimė
Vadinasi, ir vienus, ir kitus galime vadinti dievobaimingais...:)
Įsivaizduoju...
Įsivaizduoju... dievobaimingą ateistą :) bet juk neįmanoma neigti to, ko nėra.
Neigimas
Viso labo tai daugiau žodžių žaismas :) tačiau neigimas gali būti sąlygotas baimės, kad egzistuoja priešinga tiesa, kurią tiesiog būtų baugu pripažinti.
Užklausimas
Kai nebijai ir pripažįsti 'priešingą tiesą' tai tada: lieki su sava tiesa, turi dvi tiesas, vieną 'padidėjusią' tiesą ar kaip?
Tiesa
Pripažinti tiesą tolygu ją priimti. Tada nesivargini, skaičiuodamas kiek čia dabar turiu tiesų.:) Naujos tiesos priėmimas tiesiog išplečia suvokimo apie diskutuojamą dalyką ribas.
Taip
Not limited...
Ribos
Right.. :) tik pajauti kaip ima braškėti kiautas, kuris gaubė nusistovėjusį suvokimą. Kartais gali skaudėti, bet juk niekas ir nežadėjo, kad pažinimas yra visiškai neskausminga procedūra..
Nebūtinai
Skauda, kai netelpi kiaute. Kai išsilaisvini - neturėtų:) Čia kaip su išaugtais batukais...
Yra taip
Dievas kartais mirkteli. Mums pasiseka, bet mes to nesuprantam :)
Ieškojimas
Ieškokite Viešpaties, nes galima Jį rasti, šaukitės Jo, kol Jis arti.
Jis arti, nes yra tavo
Jis arti, nes yra tavo širdyje :)
Mintis
Neklysta tas, kuris nieko nedaro.
D.Š.
Nors...
Stovintis laikrodis du kartus per parą rodo tikslų laiką:)))
Bet...
Tiesa. Geras pastebėjimas! :) Bet aš nenoriu būti stovintis laikrodis. Aš esu laikrodis, kurio tiksėjimas suskaičiuotas ir verčiau du kartus per parą suklysiu ir rodysiu neteisingą laiką, bet tiksėsiu. Noriu gyventi.
Tiksėjimas
Taip, galima stabtelėti, bet tik nesustoti... Tiksėk, laikroduk! Gal kartais ir ne visai tikslaus, bet gero laiko...:))
:)
Ačiū.. :)
Pasitikėjimas
Dievui viskas įmanoma, nes tai, kas neįmanoma iš esmės, išvis neegzistuoja.
(C.S. Lewis)
Pirmoji mintis perskaičius...
visa siela, visu protu ir visomis jėgomis".
Maži dalykai
Kas nieku laiko mažus dalykus, pamažu nupuls.
(Sir 19,1)
Nėra nieko kilnesnio
Nėra nieko kilnesnio, kaip artėti prie Dievo ir jo dieviškumo spindulius skleisti tarp žmonių.
Ludwig van Beethoven
Tėve, padėk man pamatyti
Tėve, padėk man pamatyti Tavo suteikiamas galimybes dalintis ne mano, bet Tavo Gerąja Naujiena. Aš noriu būti nuolankus, bet kartu stiprus Tavo meilės liudytojas. Amen.
Malda
Man malda yra širdies polėkis, paprastas į dangų nukreiptas žvilgsnis, dėkingumo ir meilės šūksnis, tiek nerimui apėmus, tiek džiaugsme. (Šv. Teresėlė)
Nuodėmė
Nors nuodėmė Dievui kaip tokiam nepadaro žaizdų, tačiau Jį vis tik žeidžia tiek, kiek ji paliečia žmones, kuriuos Dievas myli.
Nuodėmė
Aš manau... Nuodėmė įžeidžia Dievą! Nusidėdama aš pirmiausiai sužeidžiu Jį, tada mūsų santykius. Vėliau save, o tuomet ir kitus, kai einu jau nebe liudydama Jį, bet darydama nuodėmes... Viskas kyla iš sužeistų mano ir Dievo santykių.
Sielos langai
Ryto mąstymu atidarome savo sielos langus teisybės Saulei, o vakarinėmis maldomis uždarome juos nuo pragaro tamsybių. (Šv. Pranciškus Salezas)
Atgaiva
"Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, aš jus atgaivinsiu",- sako Kristus. (Mt 11, 28)
Tam, kuris turi tikėjimą
Tam, kuris turi tikėjimą, nereikia jokių Dievo įrodymų, tam, kuris jo neturi, įrodymų visada bus per mažai.
(Frenz Werfel)
Ir tikrai...
Ir tikrai... Netikinčiam net ir pats Kristus stovėdamas priešais nesugebės pateikti pakankamai Dievo įrodymų. Tikėjimas... Tik tikėjimas viską įrodo ir paaiškina.
Tu, Tomai, įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę! (Jn 20, 29)
Manau
Manau, kad Kristus nesiimtų aiškint ar įrodinėt kažką netikintiems.. Jis juk turi daug stipresnių sumanymų, kaip laimėti jų širdis :)) bet viskam savas laikas.
Viskam yra metas, ir kiekvienam reikalui tinkamas laikas po dangumi. (Koh 3, 1)
Taip
Galvoju, kokiu būdu Kristus bandytų įrodyt... Mąstau, gal tai būtų Jo ištiesta ranka netikinčiam nusidėjėliui, kaip artimo meilės ženklas... Gal tai būtų Jo žvilgsnis, spinduliuojantis Dieviškąja meile. Gal tai būtų dar vienas stebuklas, kurį Kristus padovanotų tik tam vienam netikinčiajam stovinčiam šalia... Nežinau, bet tai turbūt būtų kažkas nuostabaus, kas priverstų patikėti... :) Bet, na, manau, kad jis tikrai neimtų aiškint "O taip! Dievas tikrai yra! Tikėk manim" ir panašiai, kaip Tu ir sakei... Jis moka laimėti širdis savaip. Bet ir vėlgi, čia reikia pasitikėjimo ir atvirumo. Kai tiki ir pasitiki, atsiveri ir priimi, tada ir įvyksta visi nuostabiausi dalykai ir ateina tinkamas laikas po dangumi... :)
Palaiminti
Palaiminti, kurie tiki nematę ir tie, kurie įtikėjo pamatę :)
:)
Gyvenimo vertė nepriklauso nuo mūsų užimamos vietos. Ji priklauso nuo to, kaip toje vietoje darbuojamės.
Šv. Teresėlė
Gerumas
Neieškokime to, kas mus skiria. Ieškokime to, kas mus vienija. Tai - gerumas. :)
Kard. V. Sladkevičius
Nuostabus pasaulis...
Dievo dėžutės
Laikau rankose dvi dėžes, kurias man įdavė Dievas.
Jis pasakė:
"Visus savo rūpesčius sudėk į juodąją džutę, o visa savo džiaugsmą - į auksinę."
Pildžiau Jo paliepimą ir į dėžutes rūpestingai rūšiavau savo bėdas ir džiaugsmus...
Auksinė sulig kiekviena diena vis sunkėjo...
Tuo tarpu juodoji buvo tokia pat lengva kaip ir anksčiau.
Genama smalsumo atvėriau juodąją dėžutę ir pamačiau vietoje dugno tuštumą,
pro kurią iškrisdavo visas mano liūdesys.
Parodžiau tai Dievui ir nusistebėjau: "Kur gi dabar visos mano bėdos?"
Jis nusišypsojo ir atsakė: "Mano vaike, jos čia - su manimi..."
Paklausiau tuomet, kodėl Dievas man davė dvi dėžutes - auksinę ir juodąją be dugno?
"Mano vaike, auksinė yra tam, kad tu galėtum kaupti savo džiaugsmus, o juodoji, kad pamirštum visas savo bėdas..."
Mūsų draugai - tai mūsų auksinės dežutės lobiai.
Draugystė, tai lyg ratas, kuris niekada nesibaigia...
Aplink mus ir mumyse
Dievas miega mineraluose, prabunda augaluose, vaikšto gyvūnuose ir mąsto tavyje.
(Epiktetas)
Mintys
Meilė - ne viskas, bet be meilės viskas yra niekas.
O čia privaloma, kad kas antras žodis būtų Dievas, na, šiose minčių rubrikose, ar galima ir apie šokoladą?:)
(:
Jei nutiktų taip, kad reikėtų klajoti po dvasios dykumą, koks asmuo galėtų tapti Tavo gyvuoju vandeniu? Jei manai, kad nežinai ar dar tokio neturi, surask Jį.
Šokoladas nepakenks
Visa, ko mums reikia yra meilė, bet truputis šokolado tikrai nepakenks..:)
Laimute, privalomų dalykų čia nėra. Bet kadangi forumas pavadintas "Minčių sparnais", vienintelis privalomas dalykas galėtų būti tai, kad dalintumės mintimis, kurios "augina sparnus". Mintimis, kurios mus kelia gyvenimui. Gal tiek..:)
Šokoladas
Jeigu gundo šokoladas, nekankina meilės badas.:)
Tiesa
Tiesa - džiaugsmo pagrindas. Kun. Brilius
Rytdiena
Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai gana savo vargo. (Mt 6, 34)
Režisierius
Dievas yra idealiausias režisierius, nes Jis žino pačio įdomiausio filmo, kurį vaidiname finalą.
Dvasia
Dievas gi mums davė ne baimės dvasią, bet galybės, meilės ir protingumo Dvasią. :)
2 Tim 1, 7
Laimė
Kuo grindžiamas laimės kelias? Akmenimis, nukritusiais nuo širdies. V. Karalius
Deglai
- Koks skirtumas tarp tų, kurie moko, ir tų, kurie tuo gyvena?
- Tie, kurie moko, tarsi deglu apšviečia kitiems kelią, o tie, kurie gyvena, patys yra deglai.
Gilu ir prasminga
Tikra tiesa - tie, kurie gyvena, patys yra deglai.
Ir...
Ir šviečia kitiems, aukodami save... Ačiū. :)
;)
Nepaskęskite kasdienybėje kaip Morta, raskite laiko Viešpačiui kaip Marija!
Meilei
Meilėje žavingiausia - jos audringumas, pačiose gelmėse slypi jos grožis.
Joje pasiklysti - ranka ją paliesti, jos alkti, vadinas ragaut ją, maitintis.
Jos neviltis - tai pasitikėjimas, skausmingiausios žaizdos visuomet užgydomos.
Sekti iš meilės reiškia ilsėtis, ji slepias bet visuomet surandama būna.
Kankintis dėl jos - tai sveikam visad būti, jos slėpinys atskleidžia, kas gali būti žinoma.
Prisiminimai apie ją yra dovanos, tyla - jos gražiausias kalbėjimas.
Būti jos įkalintam - tai patirti visišką laisvę, skaudžiausias jos smūgis - saldžiausia paguoda.
Vagystė baisi - tai pelnas didžiausias, jos atsitraukimas - tai priartėjimas.
Giliausia tyla - tai tauriausia giesmė, didžiausia rūstybė - nuoširdi padėka.
Išdavystė baisiausia - tyra ištikimybė, jos liūdesys visą skausmą išsklaido.
Šv. Jadvyga
Dievas
Dievas užvis arčiau esti tada, kai mums Jis atrodo esąs toliausiai.
Martin Luther
Prašiau Dievą...
Aš prašiau Dievą panaikinti mano išdidumą, ir Dievas tarė: "Ne". Jis manąs, kad ne Jis, o aš pats turiu įveikti savo išdidumą. Aš prašiau Dievą suteikti man kantrybės, ir Dievas tarė: "Ne". Jis manąs, kad kantrybė įgyjama per išmėginimus. Ji nėra dovanojama, ji nusipelnoma. Aš prašiau Dievą laimės, ir Dievas tarė: "Ne". Jis sakė duodąs man palaimą, o laimė priklauso nuo manęs. Aš prašiau sumažinti mano skausmus, ir Dievas tarė: "Ne", kančia tave atitolina nuo pasaulio rūpesčių ir priartina prie manęs... Aš prašiau Dievą padėti man mylėti kitus taip, kaip Jis myli mane, ir Dievas tarė: "Pagaliau tau į galvą atėjo gera mintis". :))
Širdžių mainai
Jis man leido ilgokai parymoti ant savo krūtinės, atskleidė savo Meilės slėpinius ir nenusakomas savo Šventosios Širdies paslaptis, iki šiol nuo manęs slėptas ir man atvertas pirmą kartą. Bet taip įtaigiai ir taip jautriai, kad man nekilo nė menkiausios abejonės dėl to, ką ši malonė padarė man, vis dar bijančiai suklysti dėl viso to, ką sakau apie dalykus, vykstančius manyje.
Man regis, viskas vyko taip. Jis man tarė: "Mano dieviškoji širdis yra pilna meilės žmonėms ir ypač tau, kad negaliu daugiau laikyti savyje ugningos meilės liepsnų, ir reikia, kad jos pasklistų su tavo pagalba, kad jos apsireikštų žmonėms, kad juos praturtintų šie brangūs lobiai, kuriuos tau atskleidžiau..."
Po to Jis manęs paprašė mano širdies, o aš Jį maldavau paimti. Jis taip ir padarė. Jis ją įsidėjo į savąją širdį, kurioje manoji atrodė, nelyginant mažas atomas, liepsnojantis kaitrioje krosnyje, iš kurios, ją ištraukdamas tarytum degančią širdies formos liepsną, grąžino ten, iš kur buvo paėmęs.
Tai aprašyta šv. Kryžiaus Jono eilėse, po šimtmečio buvo apreikšta vienuolei Margaritai Marijai.
Pažadas
Štai dar viena diena, kurioje vis skamba ir skamba šios eilutės... :) Noriu dalintis.
Aš apšlakstysiu jus vandeniu tyru - ir tapsite švarūs. Aš nuvalysiu jus nuo visų nešvarumų ir nuo jūsų stabų. Aš duosiu jums naują širdį ir įdėsiu į jus naują dvasią. Išimsiu iš jūsų akmeninę širdį ir duosiu jums kūninę širdį. Įkvėpsiu į jus savo dvasios ir padarysiu, kad gyventumėte pagal mano įstatymus, laikytumėtės mano nustatymų ir vykdytumėte juos. (Ez 36, 25-27)
Skrydis
"Baimė verčia mane trauktis, o su meile aš skrendu."
Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresėlė
Jėzus
Jėzus praeina ir labai atsargiai sušnabžda tik vieną sakinį: ''Sek paskui mane''. Tačiau... Jame slypi vėtros, nunešančios visa, ką pagauna, jėga.
Yra
Dievas yra Veiksmažodis.
(B. Fuller)
Apie laimę
Šiek tiek apie laimę, arba, kaip būti laimingam...
"Nors tave supa triukšmas ir skubėjimas, elkis ramiai ir neužmiršk, kokia palaima gali būti tyloje.
Kiek galėdamas, neatsisakydamas savęs, palaikyk gerus santykius su visais žmonėmis.
Tiesą sakyk ramiai ir aiškiai. Klausyk kitų, netgi nuobodžių ir nedaug išmanančių: jie irgi turi savas istorijas.
Venk triukšmingųjų ir agresyviųjų - jie erzina sielą. Jei imsi save lyginti su kitais, gali tapti perdaug išdidus arba skaudžiai nusiminęs, nes visada rasi didesnių ar mažesnių už save.
Visada domėkis savo veikla, kad ir kokia paprasta ji būtų: tai tavo tikrasis turtas nuolatos besikeičiančios sėkmės rate.
Verslo reikaluose būk atsargus - pasaulis pilnas gudrybių. Bet atmink, kad daugybė žmonių siekia aukštų idealų, o gyvenime yra daug heroizmo.
Lik savimi, nevaidink susižavėjimo. Meilėje visada būk sąžiningas, nes iliuzijų praradimo akivaizdoje ji amžina kaip žolė.
Susitaikyk su savo metais. Ramiai atsisakyk jaunystės dalykų.
Puoselėk dvasios stiprybę, kad ji apsaugotų tave staigios nelaimės atveju. Bet neniokok savęs įsivaizdavimais. Daugel baimių atsiranda iš nuovargio ir vienatvės. Laikykis disciplinos, bet būk švelnus sau. Tu - visatos vaikas, kaip ir medžiai ar žvaigždės: tu turi teisę būti čia. Pastebi tu tai ar ne, bet visata žmonėms palaipsniui atsiveria.
Todėl nesipriešink Aukščiausiajam, kaip tu Jį besuprastum ir kokie tavo darbai, tavo siekiai bebūtų. Triukšmingoje gyvenimo sumaištyje nesipyk su savo siela.
Be visokių klastočių, nuobodybės ir prastų svajonių, pasaulis nuostabus.
Ei, stenkis būti laimingas!"
Lapelis su šiuo tekstu rastas šv. Povilo bažnyčioje, Baltimorėje, Merilendo valstijoje. Jo data - 1692 metai.
Aš tikiu
Aš tikiu Dievu, kuris man yra Dvasia, Meilė, visų dalykų Viešpats.
Tikiu, kad Jis yra manyje, kaip aš esu Jame.
(Lev Tolstoj)
Mintis
Vakar man įstrigo mintis, kad vien norėti ko nors - neužtenka, bet reikia ir siekti to į tai įdedant ir daug pastangų, jeigu iš tikro nori ko nors... :)
Gerais
Gerais norais pragaras grįstas. :) Jau beveik savaitę sau kartoju... :)
Šiek tiek minčių
...Skaičius 'trys' išreiškia tobulumą: Tikėjimas, Meilė, Viltis. Apie tai reikia atsiminti nors kas dešimtą dieną.
...Dievas kuria tvarinius, o mums reikia tai saugoti, palaikyti, kad neatsirastų chaoso.
...Žmogus sudarytas iš trijų stygų: proto, valios, jausmų. Reikia nuolat rūpintis, kad tos stygos "nesipjautų". Dažnai žmogaus kūnas paralyžiuoja valią, žmogus visada turi galvoti apie valios, proto ir jausmų harmoniją.
...Kur daug neteisybės, atsiranda daug neapykantos. Kad kartumas neišsiveržtų, reikia prašyti meilės dovanos: "Tėve, sustiprink mano mintį, mano meilę".
...Bažnyčioje stačiatikiai stovi, liuteronai sėdi, katalikai klūpi. Klūpėjimas - atgailavimo išraiška. Atgaila labai svarbu.
...Kas tobulas? Kas? Tas, kuris žino savo ydas, žino, ką reikia taisyti.
...Esu perskaitęs Bibliją bent 30 kartų. Pradžioj Adomas matė sielos ir kūno grožį kartu. Pasidarė žvairas, kai pradėjo matyt tik nuogą kūną.
...Man visada sekėsi. Aš daug mylėjau. Baisiausiai buvau įsimylėjęs varinius puodus. Net myliu tuos, kurie man trukdo. Labai daug kuo žaviuosi.
...Malda? Sunku pabėgti nuo tau skirtų kryžių. Prašyti, kad nesugundytų, saugotų nuo piktojo, bet ne nuo pikto.
...Nepatinka laikyti šv. Mišias veidu į žmones. Noriu būti veidu į Dievą.
Tėvas Stanislovas
Pora minčių
Sriuba be druskos - neskani, o persūdyta - taip pat.
Medis be šaknų neatsilaikys prieš vėją (šaknys - artimieji).
Ne mano mintys...
Elgesys
Kristus už mane praliejo Kraują ne tam, kad aš taip nuodėmingai elgčiausi...
Visą
Visą dieną manęs nepaleidžia mintis...
Tie, kuriuos mes mylime, brangūs mums ne savo stiprybe, o silpnumu. (S. Moemas)
Ir tikrai. :)
Aš
Aš Šventąjį Raštą aiškinu savo gyvenimu. (Šv. Nilas)
:)))
Malonės
Paguodžianti mintis skausme, nelaimėje ta, kad Kristus nepaliks bėdoje, neleis mirti. Juk mes viską gauname ko mums reikia. Kaip ir esu girdėjęs klausimą, lyg tai kun. Povilo: ko mes nesame gavę iš Dievo? (Galbūt negauname tik to ko mums nereikia. Ir tai yra gerai). Tai stiprina viltį ir tikėjimą, kad viskas bus gerai.
Šv. Bernardo maldoje yra žodžiai Marijai: jog amžiais nėra girdėta, kad apleistum bent vieną, kas bėgo prie Tavęs, šaukėsi Tavo pagalbos ir prašėsi užtariamas. Marija ir Dievas neapleidžia, išklauso kiekvieną. Juk tikrai tikrai Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma (Mt 7, 8).
Sveika, Marija...
Džiaukimės gyvenimu
Džiaukimės gyvenimo dovana, juk gyventi smagu. Ar ne? :))
Šildykimės
Kartą vienas kunigas sakė palyginimą: kai žmogus deginasi, šildosi saule, lepinasi, tiesiog būna, ilsisi. Taip ir maldoje reikia "šildytis" Dievo malone, tiesiog būti, mėgautis. :)
Čia
Čia tokioje knygoje parašyta taip yra :D
Kokioj?
Kokioj? :)
Suvokti dėkingumą
Giliai apmąstytas tikėjimas, tikėjimas ne iš nuoskaudos ar kančios, ne paguodos ir atgaivos ieškant, o iš laisvos valios ir suvokto dėkingumo už būtį, kokia ji bebūtų, yra pats sunkiausias krikščioniui, o Dievui - mieliausias.
Iš K. Sabaliauskaitės knygos "Silva Rerum II"
Ypač
Ypač svarbu leisti kai kuriems dalykams išeiti. Atsikabinti nuo mūsų. Reikia suprasti, kad niekas nežaidžia pažymėtomis kortomis, kartais laimime, kartais ne. Nesitikėkite, kad žmonės jums ką nors grąžins, nesitikėkite, kad jie pripažins jūsų pastangas, suvoks, koks jūs genijus, supras jūsų meilę. Ciklus reikia pabaigti. Ne dėl išdidumo, dėl nesugebėjimo ar dėl išpuikimo. O tik dėl to, kad visa tai jau nebeįsipina į jūsų gyvenimą. Uždarykite duris, pakeiskite plokštelę, išvalykite namus, nupurtykite dulkes. Liaukitės būti tuo, kas buvote, ir tapkite tuo, kas esate.
Iš Paulo Coelho knygos "Zahiras"
Stebuklas
Kai žmogus leidžia kai kuriems dalykams įvykti, jis nuostabiai keičiasi.
Meilė
Meilė - tai pasirinkimas daryti gera.
Mano kambaryje
Mano kambaryje kabo paprastas kryžius. Dažnai nenorėdavau, kad jis čia būtų. Sumanymas buvo apsvarstytas. Kaitalioti kryžių su paveikslu: Kai ateis kunigas - kryžius, kai ateis kiti - gamtos vaizdelis. Po kiek laiko kryžius buvo pašventintas, ir veltui negryna sąžinė kovojo prieš kryžių: "Aš jo nepažįstu!" Ir tada pragydo tris kartus gaidys. Tau reikia, Viešpatie, pastovios vietos. Tu negali būti bet kokiame stalčiuje padėtas, kai ateis kiti. Mano kambaryje kabo paprastas kryžius, o kitoje pusėje - gamtos vaizdelis.
Joachimas Macas
Ėjimas
Gyvenimas, kaip Petro ėjimas vandeniu (plg. Mt 14, 22-34): jei suabejojame, nepasitikime Dievu - pradedame skęsti. Ir tik Jėzus ištiesia pagalbos ranką.
Butelis
Žmogus, kuris yra užsidaręs nuo Dievo, neatviras Jam, yra kaip butelis užkimštas kamščiu ir esantis vandens paviršiuje. Panardinus butelį į vandenį šis vistiek iškils į paviršių, negalės "ramiai" būti po vandeniu, nes jo viduje bus oras, o ne vanduo. Tačiau jei butelis bus atkimštas, jis prisipildys vandens ir panirs po vandeniu, nebeiškils į paviršių, liks vandenyje.
BUTELIS PO VANDENIU - ŽMOGUS DIEVO MEILĖJE.
Saugus
Maldoje esu saugus...
Saulė, lietus ir Meilė
Jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų. (Mt 5, 45)
Lietus, saulė - dovanos, dvi Dievo meilės mums išraiškos iš daugelio. Kiekvieną rytą mums net nekyla klausimas: "Ar šiandien patekės saulė?" (Jeigu ir debesuota, saulė juk vistiek kyla už debesų :]). Taigi ar gali kilti klausimas: "Ar Dievas mane myli?" ?! :]
Kaina
Tėve, linksmam būti yra sunkiausia. Džiaugsmą reikia pirkti didele šventumo, aukojimosi ir meilės kaina.
Antanas Vaičiulaitis. "Rogės"
Aš nesu tas
Aš nesu tas, kas buvo. Esu tas, kas bus.
(L. Bekol)
Šilkmedžio
Šilkmedžio lapas, paliestas genijaus rankos, virsta šilku.
Molis, paliestas genijaus rankos, virsta rūmų sienomis.
Kiparisas, paliestas genijaus rankos, virsta altoriumi.
Nukirpta avies vilna, paliesta genijaus rankos, virsta karaliaus apdaru.
Aš, paliesta Tavo rankos, Viešpatie, tampu savimi ir išmokstu mylėti...
Žmogus
Žmogus - didžiausia Dievo išsipildžiusi svajonė.
Senųjų metų apmąstymas
Visiems gera, pradedant naujuosius metus, ramiai peržvelgti praeinančius. Svarbiausia, ką turime ta proga pasvarstyti: ką Dievas mano apie mane? Ko galiu pasimokyti iš paskutiniųjų metų? Ar aš esu patenkintas pasiekimais?
Yra trys peržvalgos rūšys. Viena žmonių grupė sako: "Aš turiu tvirtą pagrindą būti patenkintas savimi. Aš padariau nepaprastai daug gero". Dėl tų žmonių reikia bijoti, kad jie savo tikslą yra giliai užmetę. Jų peržvalga paviršutiniška.
Kiti sako: "Paskutinieji metai labai panašūs į ankstesniuosius, ir kiti labai nesiskirs. Monotoniški, nuobodūs metai.'' Iš visų beviltiškų žmonių, su kuriais tenka dirbti , tokie yra patys blogiausi. Tai tie, kurie niekuomet nuoširdžiai nesiima darbo. Apreiškime Dievas sako: "O, kad būtum arba šaltas arba karštas!" (Apr 3, 15). - Jei tu būtum šaltas, tai būtų vilties, kad šitą dalyką suprasi ir stengsiesi būti karštas. Kadangi tu esi drungnas, tu nejauti šalčio ir netrokšti karščio. Tu slankioji gyvenime, žiovauji, aimanuoji ir kalbi: "Spėju, kad ir ateity mano pareigoms tiks tos pačios senos kojomis sukamos girnos". O mūsų Viešpats klausia: "Ką tu dėl manęs padarei praėjusiais metais? Kokias pergales iškovojai? Ar tu myli mane? Ar stengiesi save nugalėti ir padėti kitiems? Ar pasidarei geresnis? Ar tu turi daugiau geros valios? Kiek laiko tu išeikvojai nenaudingoms svajonėms?"
Trečioji žmonių grupė mėgsta sakyti: "Kai kas buvo negerai. Man dėl to skaudu, bet nusižeminu ir esu Tau dėkingas, kad leidai pamatyti savo klaidas". - Tai yra Dievo dvasia.
Gal tu sakai: ''Kiti yra pavydesni, egoistiškesni ir tingesni už mane?" Tu save lygini ne su tais asmenimis. Gali būti, kad kiti asmenys daro daugiau klaidų už tave, bet tikriausiai jie nėra tokie išdidūs.
Palygink save su mūsų Viešpačiu ir pamatysi, koks tu esi. Kokios buvo tavo baimės ir viltys, pradedant paskutiniuosius metus? Kiek iš tų spėjamų rūpesčių turėjo rimtą pagrindą? Kiek laiko sugaišome, besikankindami su tokiais rūpesčiais? Ar ryžomės išklausyti ir pagelbėti, kai kokia draugiška siela prašė mūsų patarimo? O gal tenorėjome būti geri, iš tikrųjų nesidomėdami kitų bėdomis? Kodėl visuomet dėvime kaukę - net prieš Dievą? Kas gali pasakyti, kad nedaro įtakos mintys: "Ką kiti pasakys. Ką tas ar anas pagalvos apie mano pasiryžimą?"
O kad pagaliau vieną kartą panorėtume atsikratyti šito bailumo ir pasistenktume visuomet daryti tai, ką manome esant teisinga, net jei tuo padarytume skausmo tiems, kuriuos nuoširdžiai mylime. Ar ne geriau patikti Kūrėjui nei kūriniams?
Viešpatie, atverk mums akis, kad gautume naudos ir iš nemalonių dalykų. Padėk mums būti nepriklausomiems geruose pasiryžimuose.
Mieliau kreipkimės patarimo ir padrąsinimo į Dievą, o ne į pasaulį.
Daniel Considine SJ
Krikščionis
Krikščionis neturi savo zodiako ženklo.
Karoli
Karoli, ką cituoji, parašyk. Labai man patiko šita Tavo mintis. :)
Cituoju
Cituoju Šventąją Dvasią :)
Religingumas
Anot C. S. Lewis'o saikinga religija velniui tokia pat gera kaip ir visiškas netikėjimas – tik dar smagesnė.
Atstumai
Vaizduotė gali jus pakelti iki debesų, ir laikysite tai aukščiu; o galite atsidurti už plačių jūrų ir tai vadinsite toliu. Bet aš sakau jums, jog berdami sėklą į žemę jūs pasiekiate didesnį aukštį; ir kai pasisveikinę su kaimynu pasidžiaugiate ryto grožiu, jūs perkertate didesnę jūrą. (K. Gibran)
Tikri
Tikri mano draugai yra tie, kurie kartu su manimi parpuola maldai. Lyg sumalti į viena tos pačios varpos grūdai, laukiantys, kol taps duona. (A. de Sent Egziuperi)
Bendruomenė
Tai ir vadinama Bendruomene :)
Iš vieno grūdo duona neiškepama... Iš daugelio, bet nesumaltų - taip pat.
Apie duoną
Kažin, ar iš nesumaltų grūdų pavyks iškepti duoną? Kol "neišsilukštensim" iš savo individualumo kiauto ir netapsim dalimi kito, o kitas netaps dalimi manęs, tol netapsim bendruomene; tol duonos riekė bus trupanti.
Matematinė filosofija
Kasmet
Kasmet per savo gimtadienį sulaukiu daugybės sveikinimų, tačiau paprastai ilgam man įstringa tik vienas vienintelis. Nekeista, kad taip buvo ir šiemet. Vienas draugas man palinkėjo nepamiršti, kad gyvenimas yra tam, kad jį gyventumėm, o ne tam, kad galvotumėm, kaip reikia gyventi.
Kažkaip prisiminiau...
Aš
Nai nai nai... Va ką rašo autoritetai. :)
Aš turėjau tokį seną dėdę, labai nemėgusį kalbėti užuolankomis. Kartą jis sustabdė mane gatvėje ir paklausė: "Ar žinai, kaip pragare velnias sielas kankina?". Aš atsakiau, kad nežinau, o jis tarė: "Verčia jas laukti". Tarė ir nuėjo savo keliais. (C. G. Jung)
Ko ten?
Juk nebūtina ten patekti (turiu galvoj pragarą)... :)
Ta
Ta prasme? :)
Kitur
Ta prasme, jei kankinantis laukimas ne man, tai ko ten į pragarą keliauti? Gal būtų galima pasirinkti kitą kelionės tikslą?
O jeigu
O jeigu metaforiškai? :) Pragarą juk galima ir čia, žemėje, susikurti ar kitam sukurti. Laukiant ar verčiant kitą laukti...
Dabar
Bet mes juk dabar gyvename čia - žemėje. O žemėje mes laisvi. Klausimas kaip mes panaudosim savo laisvę? Ar išnaudosim?:)))
Laukimas man - rankų nuleidimas. Laukti ir nieko nedaryti - kvaila... Gyvenimas taip jau mane išmokė, kad jeigu noriu ko nors turiu eiti ir daryt šiandien. Kad ir kaip tas atrodo sunku šiandien, bet visviena matyti tik tą tikslą, ir kiekvieną dieną bent žingsneliu artėti prie jo.
Manau, kad tas "Verčia jas laukti" tiesiog yra velnio "arkliukas" pasinaudojant žmogaus neryžtingumu. Čia lyg "Laukti graikų Kalėdų"... :))) Pirmiausia reikia mano noro, ryžto ir mano taip.
Tu
Tu mane, Justinai, stebini. :)
Su tokiu užsidegimu
Su tokiu užsidegimu, Justai, Lietuvoje tikrai bus 80% katalikų. ;)
Dėl velnio "arkliuko", manau, kad esi neteisus. Adventas - laukimas. Gavėnia - susikaupimas. Mes nesakome, kad advento ir gavėnios laikotarpius praleidžiame tuščiai.
Kasdienybėje taip pat reikia mokėti išlaukti. Pvz. Jeigu matematikos mokytoja sudiktuotų užduotis ir iš karto pasakytų atsakymus, ar norėtum spręsti užduotis?
Arba nori, kad žmogus pasikeistų į gerą, o jis nesikeičia, tada reikalingas ne ryžtingumas, o kantrybė.
Nesu priešas ryžtingumui ir meilės polėkiams.
Hm...
Advento laukimas - didis darbas... Laukiam gimstančio Jėzaus, ruošiamės Jo gimimui.
Aš turėjau minty tą laukimą tokį, kad noriu pažinti žmogų, susipažinti, bet laukiu... Laukiu nežinia ko ar tai jo pirmo žingsnio, ar geresnių aplinkybių...
Mano manymu ryžtingumas ir kantrybė eina iš vien. Noriu santykio su Dievu? Turiu būt ryžtingas darbais ir kantrus maldoje... :)
Amžinybė
Kas neamžina, Amžinybėje neturi vertės.
K. S. Luisas
Tu
"Tu sakai nedaug žodžių, bet jie pilni vaisingumo ir ugnies. Paprastame žodyje, išėjusiame iš tavo burnos, telpa išminties pasaulis; nors jis atrodo beprotybė tiems, kurie gyvena pagal gamtinę prigimtį. Tavo tyla - romi, tavo kalba - tinkama, tavo malda - slapta, tavo supratimas apie dalykų vertę - tiesiakalbis, tavo poelgiai - nuolankūs, tavo džiugesys - santūrus, tavo troškimas - kaip meilingas žaidimas su vaiku..."
Nežinomas XIV amžiaus vienuolis vardija išmintingojo tikinčiojo savybes... Pažįstu vieną tokį. Gera būti šalia jo. Norėčiau taip ir pati. O jūs? :)
Būti tikru draugu
"Būti tikru draugu – reiškia pastebėti akyse dar nepasirodžiusią ašarą, o širdyje paslėptą žaizdą..." Draugė
Pragaras
Pragaras yra dėl to, kad Dievas pagerbia mano laisvę. (Tėvas Stanislovas)
Pastebėjau
Pastebėjau, kad žmogui šventėjant, jame susilieja gerosios vyriškosios ir moteriškosios savybės. Taip moterys tampa tvirtesnės, o vyrai – švelnesni. (S. Sophia CSJ)
Dievas
Dievas pasitiki nepatikimais!
Taip prasideda Kalėdos, ir taip prasideda Bažnyčia.
Slėpinys.
Gal 4, 6
Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: „Aba, Tėve!“
Gal 4, 6
Kai kuriems
Kai kuriems šie žodžiai gyvenimus gelbsti, nauju žmogumi apvelka, o aš vis dar nesuvokiu...
Kaip? Kaip Jis yra? Mylintis tėtis... Visada esantis šalia. Labiausiai besibeldžiantis ten, kur nesutvarkyta, viskas sujaukta. Kaip Jis gali taip mylėti? Taip, kad leistųsi į pačius pragarus mūsų ieškoti... Taip, kad stotųsi į vieną eilę kartu su mumis prie Jordano upės. Krikšto.
Atsiųsk į mano širdį savo Sūnaus Dvasią, Dieve, kad galėčiau šaukti: "Tėve, Aba, Tėve!"
Mintys
"Dievas yra ne vieniša būtybė, bet trijų Asmenų bendrystė. Vienoje dieviškojoje prigimtyje Tėvo tapatybė yra tėviškumas, santykis su Sūnumi ir Dvasia; Sūnaus tapatybė yra santykis su Tėvu ir Dvasia; Dvasios tapatybė yra jos santykis su Tėvu ir Sūnumi."
"Kiekvienas paskiras žmogus, ir žmonių bendruomenė kaip visuma sukurti pagal Dievo paveikslą."
"Bažnyčia yra išganymo ir Dievo karalystės sakramentas: visuotinė, nes buria visų rasių ir kultūrų žmones; viena, nes yra žmonių bendruomenės vienybės, kurios nori Dievas, avangardas; šventa, nes pašventinta Šventosios Dvasios galia ir šventinanti visus žmones per sakramentus; ir apaštališka, nes tęsia Kristaus pasirinktų žmonių misiją vis labiau įgyvendinti Dievo norimą žmonių giminės vienybę ir atbaigti kūrimą bei atpirkimą."
Katalikų interneto tarnyba pagal tekstą, paskelbtą „Bažnyčios žiniose“.