Molėtų šv. apaštalų Petro ir Povilo parapija

Kas yra lietus? Kodėl net niūriausiomis dienomis jis tampa sielos draugu, ramybės bičiuliu, širdies guodėju? Bandau sudėti visus jo grojamus garsus į galvą ir netelpa... Dviejų ketvirtinių taktas muša į skardą, aštuntinėmis natomis skamba alyvų lapai, kurie godžiai geria kiekvieną krintantį lašą, o pusinėmis natomis skamba į žemę atsimušantys sunkūs lašai... Ir visa tai - nuostabus šlovinimas...

Gera kiekvienam žmogui gyvenime džiaugtis tuo, jog turėjo gerus tėvus, gerus draugus, gerus mokytojus. Dėkodamas Dievui galiu pasakyti: džiaugiuosi, kad turėjau ir gerus parapijos kunigus. Ypač dėkoju, kad Viešpats leido pažinti Kunigą Ignacą Milašių, ilgametį Molėtų parapijos kleboną, mano gyvenime tai buvo ir pirmasis klebonas. 

Tituliniai Molėtų šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios atlaidai

Šv. Mišios 9 val. ir 11 val.

Vis negaliu nustoti dėkoti Viešpačiui už vieną po kito atverčiamus suvokimo puslapius, vieną po kitos dovanojamas dangiškojo Mokytojo pamokas, vienas po kito atveriamus Tėvo namų langus...

Skridau namo iš Šventosios Žemės pilna ramybės ir palaimos, kad galėjau būti ten, kur Brolio eita, kur Mokytojo mokyta, kur Karalius karūnuotas ir nuvainikuotas, kur Jis nugalėjo savo Prisikėlimu...

Škaplierius - karmelitų ypatingo pamaldumo švenčiausiajai Mergelei Marijai ženklas - ant kaklo nešiojamas audeklo gabalėlis, sakramentalija. Škaplieriaus tradicija yra kilusi iš karmelitų vienuolio Šventojo Simon Stock (~1165-1265) gautų apreiškimų.

Birželio 18 d. (penktadienis)

Parapijos namuose
16 val. - paskaita, filmas
17 val. - pokalbiai apie draugijos veiklą

Bažnyčioje
18.30 val. - Rožinio malda
19 val. - šv. Mišios

Parapijos namuose
19.45 - agapė (kadangi penktadienis, pageidautina be mėsiškų valgių)

Būkite pasveikinti visi, aplankę atsinaujinusią Molėtų parapijos internetinę svetainę. Visada malonu stebėti tai, kas keičiasi, tobulėja. Drąsiai junkimės į pokalbius, dalinkimės nuomonėmis apie parapijos gyvenimą. Būdami skirtingi, esame įdomūs. Nebijokime to pripažinti. Dievas nori, kad nuolat augtume, siektume didesnių tikslų. Turime padaryti savo darbo dalį, o Dievas atliks savąją. Tepasitarnauja Jūsų įžvalgos parapijai, tesidžiaugia Dievas gyva mūsų bendruomene.

Nuostabus ir saulėtas sekmadienis mano protėvių lankytoje bažnyčioje Kietaviškėse. Atlaidai.

Po senoviniais, gal smetoniškojo laikmečio, o gal ir dar senesnio meto, tautiškais raštais išmargintos bažnyčios skliautais skamba kunigo balsas: sako pamokslą pagal sekmadienio Evangeliją. Švenčiausioji Trejybė... Sako, kad pamokslo apie Švč. Trejybę vengia daugybė kunigų, nes tai - gilus slėpinys, sunku suprasti, o dar sunkiau paaiškinti...

Suklusau, nes savyje nešiojuosi - tarsi auksinį obuolį - kažkur tarp Molėtų Meilingosios ir Kazokiškių Nugalėtojos Marijos bažnyčių padovanotą, gautą suvokimo stebuklą. O gal tik jo nuojautą?..

Ačiū tau, Dieve, kad mes dabar nesame blogiečiai, turime savo tėvus ir gerus brolius ir seseris, kurie su mumis draugauja.

Marija, dėkoju, kad sukūrei Jėzų. Tada nebūtų šventės Kalėdų. Labai, labai ačiū.

Dieve ačiū, kad mane ir kitus gini. Dieve tau ačiū, kad mano tėvai dar nenumirė. Dar ačiū, kad mane ir kitus gerbi. Ačiū, kad sukūrei pasaulį. Ačiū, kad manęs niekas nemuša.

Dėkoju tau Dieve už tuos pirmuosius ištartus žodžius.

Vis dar klausiu savęs, kas įvyko, kad mano gyvenimas, pilnas nuotykių, įvykių, judėjimų, guru, ezoterikos knygų, per keletą mėnesių apvirto aukštyn kojom. Kaip keistuolių teatre. Tiesą sakant, ne taip jau ir netikėtai. Jau seniai, prieš dešimtį ar daugiau metų pradėjau savo ieškojimus. Šalia materialaus, gerai aprūpinto gyvenimo atsirado tuštuma, kuri vis plėtėsi, gilėjo. Reikėjo kažko daugiau, kas sujudintų mano vidų, įneštų permainų. Pradėjau savo 'vidinio aš' ieškojimus. Patraukė šiuolaikiniai - kaip man atrodė - judėjimai: kvėpavimo pratybos, joga, meditacijos, toltekų išmintys, senolių galia... Tai turėjo atnešti savo savasties suradimą, išsilaisvinimą ir nuostabų gyvenimą.