Molėtų šv. apaštalų Petro ir Povilo parapija

Kaip? Kaip Tu įžiūri mane iš begalinių dangaus tolių, pro tokį tankų žvaigždžių spiečių, akinamai spiginant saulei ir nakties tamsumoj, kiaurai debesų patalus, pilkas lietaus skraistes ir plazdančias vėjų skaras, tarp miškų ir girių žalumos, vandenų mėlio, laukų ir pievų raibumo? Kaip randi mane tarp šitiekos miestų ir kaimelių, namų namelių, butų ir kambarėlių, kaip randi mane tarp daugybės žmonių?..

Norintys priimti Pirmąją šv. Komuniją bei Sutvirtinimo sakramentus, iki rugsėjo 26 d. turi užsiregistruoti zakristijoje (pas kunigą, prieš ar po šv. Mišių). Su savimi turėti Krikšto pažymėjimą ir asmens dokumentą (gimimo liudijimą arba asmens tapatybės kortelę). Į sąrašus įtraukiami mokykloje lankantys tikybos pamokas.

XX amžiaus pabaigoje - XXI amžiaus pradžioje žmonija meta iššūkį pamatinėms, Dievo sukurtoms, vertybėms: gyvybės unikalumui ir neliečiamumui, asmens orumui, meilei, santuokai. Visuomenė, remdamasi mokslo pasiekimais ir hedonistiniais įpročiais, palaipsniui naikina Kūrėjo žmonijai dovanotą gyvybės kultūrą.

Skaitydami Šventąjį Raštą - Naująjį Testamentą, turbūt nė nesusimąstome, kad šias Dievo dovanas į lietuvių kalbą išvertė kunigas Česlovas Kavaliauskas, miręs prieš 13 metų.
Vytauto Didžiojo universitete studijavau Katalikų teologijos fakultete. Atmintin įstrigo kunigo paskaita, jog mes turime galvoti ne kas mes esame, o kuo turime būti. O turime būti gerais Dievo partneriais. Sužinojusi, jog Česlovas Kavaliauskas darbuojasi mano tėvo gimtinėje Žaslių parapijoje, nuėjau jo aplankyti ir nunešiau medaus. Medus buvo pokalbio pradžia, bet tąkart mūsų pokalbis neužsitęsė, mat kunigas laukė svečių.

Rugsėjo 12 d. 11 val. Molėtų bažnyčioje šv. Mišias aukos 2010 m. rugpjūčio 28 d. į kunigus įšventintas neopresbiteris Laurynas Visockas.

Iš Louis Evely knygos "Tu esi tas žmogus"

Vien tik malda gali išdildyti mūsų baisų priešinimąsi Dievui. Melstis - tai reiškia atsiverti Dievui, atsiduoti Jo dispozicijai, kad Jis galėtų laisvai darbuotis mumyse; skirti Jam laisvo laiko, kad Jis galėtų mums apsireikšti. Patikėti  savo paslaptis, padovanoti pasitikėjimą, kurį mums yra paskyręs prieš amžius; leisti jam sunaikinti mumyse tą grubų rėksmingą personažą, kurio riksmai trukdo dialogą. Susikaupti - vadinasi, pradėti pagaliau tikėti, kad ne Dievas klysta, o mes esame neištikimi, užuomaršos, nerūpestingi, abejingi, negailestingi.

Iš Loius Evely knygos "Tu esi tas žmogus"

Ar mes tikime Dievą, ar tuos, kurie yra mums apie Jį kalbėję?

Tikėti Dievą, reiškia ne sąvokas ir žinias apie religiją kaupti, o sutikti asmenį. Gyvą asmenį. Priartėti prie Jo, užmegzti kontaktą, atsiversti, pajudėti. Visi tie, kurie buvo Jėzų sutikę, išpažino religiją. Jie visi tikėjo Dievą taip, kaip buvo išmokyti. O tie, kurie paskui Jėzų sekė, tie sutiko atsisakyti taip kruopščiai kauptų savų idėjų ir užleisti vietą visai kitokioms Jėzaus idėjoms. Visų sunkiausias atsivertimas, kuriam mes visi esame šaukiami, vyksta pačioje mūsų religijos šerdyje.

Šv. Mišios Molėtų bažnyčioje tik 9 val.

Iš Louis Evely knygos "Tu esi tas žmogus"

Ar mes būtume pažinę Kristų? Iš ko mes Jį būtume pažinę?  

Aibė žmonių, su kuriais Jis buvo susitikęs savo žemiškajame gyvenime, Jo nepažino. Kodėl mes būtume Jį pažinę? Ir dėl ko mes Jo nebūtume pažinę?

O, - sakysite jūs, - jeigu mes būtume gyvenę Jo laikais, jeigu mes būtume galėję Jį girdėti, matyti, paliesti - kaip mes Jį būtume mylėję! Su kokiu entuziazmu mes būtume viską palikę ir ėję paskui Jį...

Prieš keletą metų  pajutau, kad sergu ir ėmiau ieškoti ligos. Lankiausi pas gydytojus, ieškodama kuo nuovokesnio, bet visi kaip susitarę nerado jokios ligos. Nors ir nesu medikė, žinojau pas kokios srities specialistą eiti. Tiesiog žinojau...