Molėtų šv. apaštalų Petro ir Povilo parapija

Liepos 6 d. Molėtų šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje prasideda 10-asis Sakralinės muzikos festivalis "Šlovinkime Viešpatį stygomis ir dūdomis".

Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną šv. Mišios 11 val.
Vakarinių šv. Mišių nebus.

Molėtiškius ir miesto svečius kviečiame 21 val. rinktis į Molėtų bažnyčią ir kartu sugiedoti "Tautišką giesmę".

Molėtų parapijos jaunimo šlovinimo maldos grupei “Aukštyn širdis!”, tarnaujančiai bendruomenei giedama malda kiekvieno šeštadienio vakarinėse šv. Mišiose, š. m. liepos 18-22 d. rengiama stovykla, kurios tikslas - paskatinti jaunimą drąsiai ir veikliai dalyvauti Bažnyčios bendrystėje bei atrasti save tarnaujančioje veikloje.

Praeitą rudenį gavau pakvietimą lankyti Dvasines pratybas. Atsiliepiau į jį ir tai, ką atradau lankydama Dvasines pratybas, žodžiais neįmanoma apsakyti. Tiesiog aplankė nepaprasta ramybė dvasioje.

Kodėl aš atsiliepiau į kvietimą dalyvauti Dvasinės pratybose? Jaučiau tylų Dievo kalbinimą, tačiau nemokėjau į jį atsiliepti. Mano malda dažnai skubota ir skurdi neteikė paguodos, atvirkščiai, virsdavo priekaištu sau: nemoku melstis. Dievas man atrodė tolimas, sunkiai pažįstamas ir prakalbinamas. Tačiau nenusakoma vidinė jėga skatino ieškoti būdų atsiliepti. Todėl priėmiau pakvietimą dalyvauti Dvasinėse pratybose kaip galimybę įveikti savo "neįgalumą" melstis.

Vartau užrašus ir vis dar negaliu patikėti, kad viskas taip greitai prabėgo. Netikėta buvo ir šių Dvasinių pratybų pradžia: tik dieną prieš pirmąjį susitikimą galutinai apsisprendžiau jose dalyvauti. Ir visgi dėkoju Dievui ir draugams už pastūmėjimą viso to link.

Visiems savo Dvasinių pratybų bendražygiams noriu padėkoti už praleistas akimirkas, už pasidalinimus, išklausymus, paguodos žodžius ir šypsenas. O kunigui Povilui už suteiktą galimybę augti dvasiškai. Priėmiau šį kvietimą kaip didžiausią dovaną.

Dvasinės pratybos man tapo puikiu įvadu į gyvenimą su Dievu, nes buvau pakviestas dalyvauti jose didžiulės Dievo malonės - savo atsivertimo pradžioje. Tikėjimo malonė man teikia džiaugsmą. Dievą pažinau per Jo malones.

Dvasinės pratybos... Kažkodėl aš, visą šį laiką skubėdavau į dvasines pamokėles, o ne į pratybas. Man tai buvo dvasinės pamokėlės, kurioms ruošiausi, kartais neatsakingai, bet vis tiek... Aš jų laukiau, jomis gyvenau. Jų metu atradau, kad kiekvieną iš mūsų Dievas myli ypatingai, ką kiekvienas iš mūsų ir liudijo.

Dvasinių pratybų dėka radau atsakymą į pagrindinį savo būties klausimą: kas aš esu ir ką veikiu čia, šioje žemėje. Išgirdau, pajutau Jėzaus kvietimą darbuotis Dievo Karalystės kūrime.