Tame sekimo paskui Jėzų kelyje atvangos nėra. Apie Dykumos Antaną sakoma, kad jis nepaisė praėjusio laiko, bet, vertindamas kiekvieną naują dieną kaip savo askezės pradžią, darė vis didesnę pažangą. Jis nesiskaitė su praėjusiu laiku, bet, vis iš naujo pradėdamas, kasdien stengėsi prisistatyti Dievui taip, kaip dera Dievui pasirodyti, regint Jį širdyje ir pasirengus paklusti Dievo valiai, o ne jokiai kitai.

Dievas nepasirenkamas vieną kartą visam laikui. Pasirinkimas nuolatos atnaujinamas. Reikia  pradėti nuolat, kasdien. Niekada, net ir suklydus ar dėl neišvengiamų permainų, nenusileisti...

Tokia yra sekimo paskui Kristų pasirinkimo prasmė. Jo šaukimas neišsisemia vienu aktu, lyg būtų uždarytas ir įtvirtintas tam tikrame laiko tarpe. Kaip kiekvienas santykis, jis turi savo istoriją, kelią, augimą, gražių momentų, sunkumų, sutrikimų, naujų polėkių... Tai dialogas. Jis man kalba, aš Jam atsakau. Šitaip ryšys vis gilėja, per jį aš save vis geriau realizuoju, nuolat augdamas, ir tampu tuo Dievo šedevru, apie kurį Jis nuo amžių yra galvojęs.

Pažinimas ir mylėjimas niekada nesibaigia. Meilė visada yra nauja, tai nuolatinis atsinaujinimas.

Pagal Fabio Ciardi, omi "Kaip šiandien gyventi pašvęstąjį gyvenimą"