Mano pašaukimas

Esu sesuo Vincenta Slavėnaitė. Priklausau Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų kongregacijai. Štai jau praėjo dešimt metų nuo tada, kai susipažinau su seserimis. Per tą laiką praėjau vienuolinio gyvenimo etapus, t.y. iš pradžių buvau kandidatė, vėliau  postulantė, noviciatė. Po noviciato daviau pirmuosius vienuolinius įžadus šioje kongregacijoje, o prieš metus - amžinuosius įžadus.

Pašaukimas man yra Dievo dovana, nes kaip Evangelistas Jonas rašo: "Ne jūs mane išsirinkote, bet Aš jus išsirinkau ir paskyriau..." (Jn 9, 17).

Nei vieno pašaukimo, tegul tai būna pašaukimas šeimai, kunigystei ar vienuoliniam gyvenimui, nelaikau aukštesniu ar geresniu. Kiekvienas iš jų yra Dievo dovana ir Dievas nori, kad gavę pašaukimą, jį išgyventume kartu su Tuo, Kuris jį mums dovanoja. Ir mano pašaukimas nebūtų man įmanomas, jei jo neišgyvenčiau kartu su Jėzum. Dažnai žmonės galvoja, kad tie, kurie atsiliepia į Dievo kvietimą ir pasirenka vienuolinį gyvenimą, yra nelaimingi arba patyrę nelaimingą meilę. Bet iš tiesų yra kita tikrovė, kurią galiu liudyti savo pašaukimu, nes esu laiminga ir apdovanota Dievo meile. Ta meilė nėra saldi arba primityvi, bet nuolat išgyvenama per kasdienybę, maldą, bendrystę su Jėzum. Mano suvokimu, pašaukimas nėra vien tik patogus dalykas ar malonių išgyvenimų patirtis. Jis ir neturi būti toks, nes Dievo meilė išgyvenama per įvairias patirtis.

Mane mokė ir dabar patiriu tai, kad vienuolinis gyvenimas stovi tarsi ant keturių "kolonų", kitaip sakant, čia yra svarbūs keturi pagrindiniai dalykai: malda (ryšys / santykis su Dievu), įžadai (skaistumo, neturto ir klusnumo), bendruomeninis gyvenimas ir apaštalavimas. Negaliu įsivaizduoti savo pašaukimo be šių dalykų. Jie man yra labai svarbūs, tačiau nėra lengvi. Bet argi turi būti vien tik lengva?.. Dabartinėje visuomenėje dažnai skleidžiamos 'vertybės', kurios suteikia trumpalaikį malonumą ir džiaugsmą. Žmogus ieško kuo daugiau malonumų, kad tik patirtų ir nuolat išgyventų "laimės" būseną. Taigi, vienuolinis gyvenimas yra tarsi iššūkis, kuris yra priešingas trumpalaikėm 'vertybėm'.

Jaunam žmogui, o ypač tam, kuris baigia mokyklą, labai aktualus pašaukimo klausimas. Noriu kreiptis į jaunimą ir drąsinti, kad nebijotų atsiliepti į Dievo kvietimą. Popiežius Jonas Paulius II yra sakęs, kad jeigu savo širdy jaučiate, kad Dievas jus kalbina, tai neišsigąskite ir brandinkite bei auginkite tai savo širdy. Ir būkite tie, kurie liudijate tikrąsias ir amžinąsias vertybes.

Dėkoju Dievui už dovanotą pašaukimą ir džiaugiuosi, kad juo galiu dalintis su jumis.

Ses. Vincenta Slavėnaitė MVS

web sprendimas c-4