2018 m. gruodžio 9 d.
Molėtų parapijos namuose atidaryta kraštietės Teresės Blažiūnienės darbų paroda „Labanoro gėlės“. Ilgametė restauratorė T. Blažiūnienė, paveikslus sukūrusi iš apdegusių liturginių rūbų, parodos atidaryme kalbėjo apie prieš devynerius metus sudegusios Labanoro bažnyčios klebono Jurgio Kazlausko ir tikinčiųjų pasiryžimą išsaugoti tai, kas liko po gaisro. Taip gimė paroda „Labanoro vinys“, o po jos ir „Labanoro gėlės“. Restauratorė ir menininkė, sakraliai prisilietusi prie Labanoro skausmo, parodos atidaryme pasakojo, kad jį vis dar mena liturginiuose drabužiuose išlikęs degėsių kvapas. Restauratorė nieko neišmeta – skiautes į paveikslus sudėjusi, deda į atskirą dėžutę sudegusius, suanglėjusius audinių likučius, kurie dar nežinia kuo pavirs... „Tai išmelsti liturginiai rūbai, todėl nedrįstu išmesti net suanglėjusių skiaučių. Kita vertus, ne viskas sudega ugnyje”, - pasakojo parodos autorė, o Advento dvasią atspindinčiais paveikslais pasidžiaugusi Molėtų „Caritas“ vadovė Aurelija Lukošienė kalbėjo apie gražią ilgametę bendrystę su Terese Blažiūniene. Menininke ir jos unikaliais darbais džiaugėsi monsinjoras Kęstutis Kazlauskas, dėkojęs menininkei už sakralią ir dvasingą kūrybą. Paveikslų paroda pavadinta „Labanoro gėlėmis“ todėl, kad liturginių rūbų puošyboje dominavo gėlių žiedai, gamtiniai motyvai. Jie yra ir paveiksluose, tik ugnies įbauginti ir restauratorės rankų paglostyti atgijo antram gyvenimui kalėdine eglute, advento vainiku, vakaro sutema, spindinčia žvaigžde...

Linos Gaižutienės tekstas ir nuotraukos