Noriu pasidalinti:

Tegul užtenka laiko iššūkiams. Tinginystei. Evoliucijai. Paieškoms. Švelnioms avantiūroms. Atradimams. Tobulėjimui. Neskausmingoms klaidoms. Eksperimentams. Akiračio plėtimui. Nepavojingiems ekstremalumams. Patirčiai. Azartui. Atsakomybei. Adrenalinui. Sveikai euforijai. Savarankiškumui. Drąsai. Brandai. Pokštams.Tegul visada užtenka laiko pakelti akis į dangų. Išgerti rytinės kavos. Nusišypsoti eismo kamščiams. Perklausyti bent vieną dainą, kuri atima protą ir grąžina sparnus.Tegul užtenka laiko bent kartą per savaitę aplankyti draugus jų namuose ir paglostyti jų kates, jei jos neprieštarauja. Tegul užtenka laiko darbams, kuriuos gera nudirbti, ir nerūpestingoms vakarienėms po sėkmingos darbo dienos.Tegul užtenka laiko mokytis naujų dalykų - nesvarbu, vairuoti, žiesti puodus ar kalbėti ispaniškai. Tegul užtenka laiko palaistyti visas gėles ir uždegti visas žvakes namuose, kai į svečius ateina seni seni draugai. Tegul užtenka laiko nusivalyti batus ryte ir perskaityti bent vieną puslapį geros knygos vakare.Tegul užtenka laiko pastebėti, kaip viskas keičiasi. Pamatyti pirmą žolę ir pirmą sniegą. Išgirsti pirmą paukščio čiulbtelėjimą. Suskaičiuoti kiekvieną krintančią žvaigždę. Prisiminti, kad tokios didelės pilnaties jau seniai nebuvo. Pajusti, kaip šyla vanduo ežere. Užfiksuoti, kad švinta vis anksčiau, o temsta - vėliau. Klausytis klajojančių lapų čežėjimo. Prisiminti žiemas, kuomet per Naujuosius būdavo tikro sniego. Ir pasakoti apie juos savo vaikams ar sūnėnams.Tegul užtenka laiko auginti vaikus. Vedžioti juos, paėmus už rankos. Mokyti juos naujų žodžių ir užsirišti batukus. Padėti jiems piešti. Skaityti jiems pasakas ir geras istorijas. Kartu gaminti eglutės žaisliukus ir puošti namus sningant (jei vis dar snigs).Tegul užtenka laiko susitikti su savo tėvais. Išgerti su jais gero vyno ir prisiminti savo vaikystę. Ir pasakoti juokingus nutikimus.Tegul užtenka laiko aplankyti savo senelius, kad ir kaip toli jie gyventų. Na ir kas, kad jų pasakojamos istorijos galbūt jau kartojasi, o jie to nepastebi. Tegul užtenka laiko juos dar sykį pradžiuginti.Tegul užtenka laiko apsikabinti tuos, kuriuos džiaugiesi sutikęs. Tegul užtenka laiko užrašyti atviruką tiems, kurie švenčia. Nupirkti gėlių, kad ir kaip tai banalu. Dailiai supakuoti dovaną, na ir kas, kad ji labai greitai bus išpakuota. Parašyti kad ir patį paprasčiausią mail'ą, jei su džiaugsmu staiga prisiminei kažkokį žmogų. Tegul užtenka laiko jausti. Naktinį vėjo atsidusimą, kai pavasarį miegodamas netyčia iškiši kojas iš po apkloto. Draugo balso pasikeitimą, kai kažkas nutinka. Artėjantį lietų, kai netikėtai užsimanai miego. Būsimus pokyčius, kai tavo mieste prašiaušia naujas skersvėjis. Gražų Senamiesčių sienų kreivumą, atsiradusį nuo laiko, tinko ir nutikimų naštos. Rauplėtą medžio žievę po savo delnu. Nuovargį, į kurį gera panirti. Nemigą, kai negali užmigti iš nuostabos. Žiogų čirpimą liepos naktyje, kurio beveik negirdėti. Smėlį po kojomis. Akmenis. Vandenį. Jūrą. Liūtį. Mišką. Žemę. Orą. Vėtrą.Tegul užtenka laiko sau... Tylai. Savimeilei. Miegui.Tegul užtenka laiko rinktis pačius pačiausius dalykus. Stipriausias knygas. Kiečiausius filmus. Dar nebandytus kokteilius. Tikriausius draugus. Gryniausius žodžius. Geriausius pakeleivius. Ir savo kelią.Tegul užtenka laiko pasakyti. Ir išgirsti.Paleisti ir sulaukti sugrįžtant.Tegul visiems ir visada šioje Žemėje užtenka laiko mylėti, bandyti ir džiaugtis.

Na, aš pati esu iš Panevėžio:) Kol kas niekas iš čia nevaro, taigi manau, kad visi net apsidžiaugtų jeigu kartais ką nors čia parašytumėt:))

Gyvenam kaip išeina. Tai taip, tai taip. Čia kaip fizikoje mechaninės bangos.. :D Bet:

Eileen Egan, pasaulietė moteris, 30 metų dirbusi kartu su Meilės misionierėmis, taip aprašo savo patirtį:
"Kartą, kai kalbėjomės apie visą aibę iškilusių problemų, Motina Teresė man tarė: "Viskas yra problema. Kodėl to nepavadinti dovana?" Nuo tada pakeitėme savo žodyną.
Netrukus teko skristi iš Vankuverio į Niujorką. Dideliam savo nepasitenkinimui sužinojau, kad skrydis atidėtas ir turėsime ilgai laukti. Nuėjau pranešti Motinai apie šią problemą. Eidama prisiminiau jos pastabą ir tariau: "Motina, noriu jums pasakyti apie vieną dovaną. Turėsime čia laukti keturias valandas ir į vienuolyną nenuvyksime iki vėlaus vakaro." Motina Teresė oro uoste tuoj pat ėmė skaityti savo mėgstamą meditacijų knygą.
Nuo tada naujienas apie iškilusias kliūtis arba sunkumus pranešdavome sakydamos: "Turime mažą dovanėlę." Arba: "Šį kartą dovana ypatinga." Ir situacijos, kurios anksčiau būdavo išsakomos nemaloniu žodžiu problema, priversdavo šypsotis, nors kartais ir skausmingai."

Iš kun. Liongino Virbalo SJ parengtos knygos "Eik į savo kambarėlį"

Nenorit užaugt? :) Gerai bus kai užaugsim ir tapsim kaip vaikai. :) (žr. Mt 18, 3)
Bet visgi: kuo norėtumėt būt užaugę (įvairiom prasmėm užaugę)?
(Klausimas galioja ne tik jaunimui).