Jėzaus mokinys ar Jėzaus gerbėjas?

Dažnai užduodame kausimą: ar esi krikščionis? Nors atsakymas kaip ir aiškus... Pasidalinkime ką reiškia būti Jėzaus draugu ar Jo gerbėju.

vilma k portretas

O jūs?

Pabandysiu atsakyti į šį klausimą kaip aš suprantu;)    
Pvz. gerbėjas kalba apie meilę Jėzui, o draugas - myli Jėzų,  
gerbėjas klausosi kaip meldžiasi Jėzus, o draugas - meldžiasi kaip Jėzus ir t.t.
Na o aš turbūt būsiu gerbėjo draugė:)))      
O jūs?            
mm portretas

Jėzaus...

Pamenu, kadaise jau teko mąstyti šia tema. Jėzaus sekėjas ar Jėzaus gerbėjas? Kaip atskirti? Kur riba? Kas esu aš? Įdomu... Pamenu tada širdis labiau linko prie Jėzaus sekėjo... Gal iš vaikiško nesupratimo ar nekuklumo ir nenuolankumo, o gal besąlygiško pasitikėjimo? O dabar... Dabar greičiau būsiu tik gerbėjas. Norėti, noriu daug. Pasakyti irgi galima daug. Bet padaryti... :)

Tu turi tikėjimą, o aš turiu darbus. Parodyk man be darbų savo tikėjimą, o aš tau darbais parodysiu savo tikėjimą. (Jok 2, 18)

Kažkaip prisiminiau... Darbais parodytas tikėjimas. Jėzaus sekimas. Kai atsikeliu ir einu paskui Jį, atlieku veiksmą, padarau darbą. Esu sekėjas. Kai tik tikiu, žaviuosi, tuomet lieka tik žodžiai. Ir neseku paskui. Esu Jėzaus gerbėjas... Taigi, svarbiausi yra darbai, kurie ir parodo tą ribą tarp jų abiejų. Nors ne vien jie ir ne visada galbūt...

Labai įstrigo tada apmąstytas Dievo kūrinio palyginimas su indu. Jėzaus gerbėjas žino, kad jis - Dievo kūrinys, gražus molinis indas, puikiai nulipdytas ir saugiai padėtas. Nieko nedarantis, dėl nieko nesirūpinatis, besižavintis savimi ir Kūrėju. Jėzaus sekėjas... Žino, kad jis - Dievo kūrinys, gražus molinis indas, trapus ir lengvai dūžtantis dėl kitų, atskleidžiantis Jėzų savo širdies gelmėje.

Jėzaus gerbėjas lieka gražiu netobulu kūriniu, o Jėzaus sekėjas leidžiasi keičiamas ir Viešpaties išaukštinamas... Ir dar daug daug skirtumų ir panašumų.

Svarbiausias skirtumas, turbūt, jau buvo paminėtas. Jėzaus gerbėjas kalba apie meilę, o Jėzaus sekėjas – myli!

Kas esu aš? Jėzaus sekėjas - gerai būtų! :) Tikiuosi, ateis tokia diena…

RU portretas

Indas

Norėčiau būti tas molinis indas... Minkšto molio žiedžiamas indas, kurį formuoja tvirtos rankos. Meistro mintims paklusta Jo rankos, nes Jis vienas žino, kaip atrodys baigtas dirbinys ir kokia bus jo paskirtis. Juk nereikia Jam tuščios puodynės?... Tiesiog mįslė:) Tai kaip čia dabar su manimi: sekėja ar gerbėja? Padėkit išsiaiškint.

Čia gal ne į temą, bet ką tik išviriau braškių uogienę su mėlynėm (dar kvepia namai) ir supyliau į molinę puodynę... Man toks įspūdis susidarė, jog puodynė tokia patenkinta, kad net jos raštai paryškėjo..:)))

mm portretas

Puodynės :)

Jam nereikia tuščios puodynės. Lyg gerbėjo. Lyg daug gerbėjų. Masės, minios nieko nedarančių, tik aklai besižavinčių fanų. Tarsi ant lentynos išrikiuotų visokiausių spalvų ir formų indų be paskirties... :) Jėzus žvelgia į juos visus, žvelgia į tą minią, išsirenka žmones ir kviečia juos sekti paskui Jį. Jėzus pasiima puodynę nuo lentynos ir naudoja. Ir taip ji įgauna paskirtį. Tokia puodynė ir yra Jėzaus sekėjas. :)) Juk tik naudojama puodynė rizikuoja sudužti... Arba priešingai – būti apdovanota, kaip ir Jūsiškė, į kurią supylėt uogienę... :) Naudojama puodynė rizikuoja. Bet Meistras visada šalia ir... Arba laiku pagaus, arba vėliau vėl suklijuos iš naujo. Geriau ir saugiau yra būti sekėju...

Kaip ir logiška... O gal tik man? :) Bijau prikalbėt erezijų, nes jau vakaras ir sunkiai dėliojasi mintys. Eisiu geriau miegoti... Labanakt. :)

RU portretas

Rizika

Ačiū, vieną atsakymą jau turiu:) Naudojamos puodynės riziką atsveria jos reikalingumo pajautimas. O sudužimo atveju.. svarbu, kad tik nieko nesužeistų...

antanas portretas

Manau

Girdėjau, o ir manau, kad norint būti Jėzaus sekėju, reikia kad "nuvažiuotų stogas"; o jeigu jis "nenuvažiuoja", tada reikia jį "nusirauti", kad Šventoji Dvasia galėtų nusileisti:).

Laimutė portretas

Girdėjau

Manau, kad apie "stogą" tai girdėjo VISI, kurie buvo JD Panevėžyje. Ten apie tai buvo vaizdžiai pasakyta.:)

mm portretas

Jei kas nori?

Galvoju, ką pats Jėzus sako apie Jo sekimą, apie buvimą Jo mokiniu ir draugu...

Jėzus pasakė visiems: "Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teneša savo kryžių ir teseka manimi." – rašoma Evangelijoje pagal Luką.

Jei kas nori? Dievas mums palieka laisvę pasirinkti. Jis neverčia sekti Jėzumi, tik pasiūlo - jeigu nori... Jeigu tik Tu nori, sek paskui mane, būk su manimi ir aš būsiu Tavo. Jeigu tik Tu nori... Tu esi laisvas žmogus ir pats gali pasirinkti.

Jei kas nori? Svarstau, ar užtenka tik mano noro... Mano pasirinkimo. Ir ar aš noriu, ar galėsiu, ar sugebėsiu? Ar aš turiu drąsos norėti? Išsižadėti savęs, ištarti Viešpačiui "taip" ir rinktis gana nelengvą kelią... Imti ir nešti savo kryžių (visų akivaizdoje). Kasdieną ir visada... Skamba miglotai ir neužtikrintai. Palikti viską ir sekti paskui Jį? Neaišku, kur. Neaišku, kaip. Atrodo, kad po šio "taip" Viešpačiui ir paties savęs išsižadėjimo kelio atgal nebebus. Tik kelias pirmyn. Sunkus pažeminimo kelias. Atmetimo kelias. Su sunkiu kryžiumi ant pečių. Bet paskui Jį...

Atrodo, verta, nes Jėzus kviečia draugystei, siūlo savo mokymą ir patį save, patį tikriausią kelią. Toks pasiūlymas reikalauja drąsos ir rizikos, bet skamba viliojančiai. Tik ar aš sugebėsiu?

Galvoju, kad taip... Jei išgirdau kvietimą, tada turbūt sugebėsiu. Bet vistiek kažkaip nedrąsu. Meldžiuosi - suteik, Viešpatie, drąsos norėti ir drąsos ryžtis. Pakviesk kiekvieną ir padaryk savo mokiniu. Nes juk verta... Ir taip gera būti Tavo draugu. Tavo, kuris esi kelias, tiesa ir gyvenimas.

Karolism portretas

Senas komentaras

Jau senokas šis Tavo komentaras, tačiau gal Tau dar vis aktualus? Ne tik Tau, bet ir visiems. Klausei ar sugebėsi. Tiksliai atsakyti negaliu, tačiau prisiminiau, kaip vienose rekolekcijose girdėjau, jog reikėtų sakyti: Nežinau, Viešpatie, kaip tai įvyks, bet vistiek eisiu paskui Tave, taip kaip Tu nori, šauki mane eiti. :)

web sprendimas c-4