-
Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti. (Jn 15, 13)
Dievo ženklai
Kartais mums nutinka keisti 'sutapimai', tačiau aš manau, kad sutapimų nebūna. Siūlau pasidalinti pačiais mažiausiais, didesniais ir didžiausiais Dievo ženklais. Taip galima nudžiuginti kitus ;)
- Norėdami komentuoti, prisijunkite.
Būki kantrus iki mirties ir suteiksiu tau gyvybės vainiką
Naujausia galerija
Apklausos
Nariams
Šiuo metu svetainėje
0 narių ir 0 svečių.
Kitos svetainės
Biblija - Šventas Raštas
Katalikų Bažnyčios Katekizmas
Vatikano II Susirinkimo dokumentai
Vatikano radijas
Kaišiadorių vyskupija
Palaimintasis Teofilius Matulionis
Palaimintasis Mykolas Giedraitis
Pivašiūnų šventovė
Katalikai.lt
Marijos radijas
Katalikų pasaulio leidiniai
Socialinis Bažnyčios mokymas
Gyvenimo ir tikėjimo institutas
Natūralus šeimos planavimas
Naprotechnologija
Nevaisinga šeima
Nebijok vėžio
Bernardinai.lt
Kunigų seminarija
Egzorcistų asociacija
Pašvęstasis gyvenimas
Gailestingumo versmė
Guronių rekolekcijų namai
Vievio parapijos bendruomenė
Kaišiadorių parapija
Elektrėnų parapija
Vievio parapija
Kazokiškių bažnyčia
Žiežmarių parapija
Merkinės parapija
Širvintų parapija
Jiezno parapija
Giesmės.lt
Jėzuitai
Above all
Gera tema... Labai patinka! :)
Iš karto prisiminiau vieną tokį "sutapimą" :) ir noriu papasakoti...
Buvo kažkuri viena iš tų liūdnųjų mano gyvenimo dienų. Nenorėjau nieko... Pamenu, kad tą dieną nenuveikiau nieko, neišmokau nieko, nemačiau prasmės. Buvo sunku net melstis. Tik visą dieną klausiausi vienos giesmės - "Above All" (liet. Aukščiau visko), kur giedama, kad Kristus yra aukščiau visų karalysčių, visų sukurtų daiktų, aukščiau gamtos ir visų turtų. Kažkuo patraukė... Vakare pamačiau, kad perklausiau ją daugiau nei šimtą kartų. :) Vėliau visgi nusprendžiau, kad taip negalima ir nutariau pasikalbėti su Viešpačiu. Vienoje knygelėje, kurioje yra mąstymai kiekvienai dienai, nuorodos į Šv. Raštą (ir šiaip daug visokių gerų dalykėlių, padedančių melstis :), tai dienai skirtoje temoje perskaičiau:
Kristus savo jėga, veikiančia mumyse, gali padaryti nepalyginamai daugiau, negu mes prašome ar išmanome. (Ef 3, 20)
Vėliau radau nuorodą į Ef 1, 15-23... Ir tai, ką perskaičiau šiame laiške, buvo kažkaip neįtikėtina.
...jis prižadino Kristų iš numirusių ir pasodino danguose savo dešinėje, aukščiau už visas kunigaikštystes, valdžias, galybes, viešpatystes ir už kiekvieną vardą, tariamą ne tik šiame pasaulyje, bet ir būsimajame, ir visa jam palenkė po kojų, o jį patį pastatė viršum visko, kad būtų galva Bažnyčios...
Tai nebuvo Šv. Rašto ištrauka, kurią pati susiradau, tai nebuvo tema, kurią pasirinkau. Atsitiktinai viskas "sutapo"... Bet negalėjau savęs tuo įtikinti... Man tai nebuvo sutapimas. Jaučiau, kaip Viešpats tą vakarą ramiai ir švelniai sako: "Ramiai! Aš čia. Šalia. Su Tavimi. Aš, kuris esu aukščiau už visas kunigaikštystes, valdžias, galybes ir viešpatystes. Aš esu aukščiau už visą Tavo skausmą, už visus Tavo nusivylimus ir visas klaidas." Ir nieko daugiau nebereikėjo... Tai buvo viena iš gražiausių dienų, nes jaučiau, kad Viešpats labai mane myli, rūpinasi ir nepalieka, kad ir kas benutiktų. :)
Ženklai danguje
(Ne)eilinis ketvirtadienis. (Ne)eilinis dangus. Pro sunkius debesis skverbiasi saulė ir jos plonyčiai spinduliai. Nors debesys ją nori užgožti, tačiau saulė spindi didžiule stiprybe. Tuo pat metu pagalvojau apie Dievo galybę, tokią pat stiprią ir nepalaužiamą. Rodos specialiai, tą pačią akimirką, šalia saulės ir jos spindulių, iš mažyčių debesėlių susiformuoja žuvis. Net nemirktelėjusi suvokiau, juk tai - vienas ankstyviausių Kristaus simbolių. Tada sunkūs sluoksniniai debesys, atrodo, apglebia tave visa per dieną susikaupusia šiluma. Pagalvojau, kad itin gera gyventi Dievo "kišenėje". O gal tiesiog per daug galvoju? Bet galvoti apie Dievą gera.. :)
Jame
Juk mes jame gyvename, judame ir esame... (Apd 17, 28)
Būdamas stiprus ir galingas Kūrėjas, Jis yra ir švelnus bei mylintis Tėvas. :) Dažnai ir aš jaučiuosi taip, tarsi būčiau Jo glėbyje. Taip saugu, gera, ramu...
Negaliu tylėt
Labai norėčiau pasidalinti, nes tiesiogine žodžio prasme, mane šiandien 'užvaldė' viena ištrauka iš Šventojo Rašto, ir manau, kad tai tikrai nesutapimas :))
(Ef 4, 8-16)
Kildamas aukštyn, nusivedė sugautus belaisvius ir davė žmonėms dovanų.
Ką reiškia jis pakilo, jeigu ne tai, kad jis ir nusileido į žemesniąsias sritis žemėje. O tasai, kuris nužengė, yra tas pats, kuris iškilo aukščiau už visus dangus, kad visa užpildytų. Tai jis paskyrė vienus apaštalais, kitus pranašais, evangelistais, ganytojais ir mokytojais, kad padarytų šventuosius tinkamus tarnystės darbui, Kristaus Kūno ugdymui, kol mes visi kaip vienas tikėdami ir pažindami Dievo Sūnų, tapsime tikrais vyrais, pagal Kristaus pilnatvės amžiaus saiką.
Mes jau nebegalime būti maži vaikai, siūbuojami ir nešiojami bet kokio mokymo vėjelio, žmonių apgaulės, jų gudrumo, vedančio į klystkelius. Ne! Elgdamiesi pagal tiesą, mes aukime meile visais atžvilgiais tame, kuris yra Galva, - Kristuje. Iš jo visas Kūnas, suderintas ir stipriai sujungtas įvairias ryšiais, savaip veikiant kiekvienai daliai, auga ir save patį stato meilėje.
Man ši ištrauka siejasi su mūsų šlovinimo grupelės gimstančiu pavadinimu "Aukštyn širdis". Jog kildamas aukštyn, Jėzus "nusivedė sugautus belaisvius“, t.y. mus, tokius netobulus bei paprastus žmogučius ir davė dovanų: meilės, vilties, stiprybės, tikėjimo ir kitų vaisių Jo šlovei, kad pratintų tarnystės darbui, kuris vestų į tobulumą ir "Kristaus pilnatvės amžiaus saiką".
Taip pat kalbama, kad nebegalime būti "siūbuojami, nešiojami vėjelio." Turime mokėti apsispręsti patys, pasipriešinti tam "vėjui", kuris mums trukdo žengti į priekį.:) Vienykimės maldoje, "aukime meile Kristuje" ir kelkime aukštyn širdis į Viešpatį!
Mes dar kaip atskiros
Mes dar kaip atskiros detalės. Jos iš esmės visos yra geros, o jeigu sugenda turime patys pasitaisyti, nes vienijimosi dar kol kas nematyti. Mes turime būti kaip mistinis Kristaus Kūnas. Jeigu vienam nariui skauda, vadinasi skauda visam kūnui. Nesakyti 'tai ne mano reikalas'.
Man labai įstrigo žodžiai
man labai įstrigo žodžiai: "Kildamas aukštyn, nusivedė sugautus belaisvius ir davė žmonėms dovanų". Man tikrai parodo, kaip Viešpats ragina kilti aukštyn, o ne leistis žemyn. Ir po to kita pastraipa toliau iš šio skyriaus pasako, jog atsižadėti senojo gyvenimo būdo ir eiti pagal Dievo teisumą ir tiesos šventume.
Dievo ženklai
Susiginčijo kartą keturi dvasininkai dėl kažkokių religinių tiesų. Žodžiu, nuomonės pasiskirstė trys prieš vieną. Tas vienas, parkritęs ant kelių, ėmė maldauti:
- Dieve, na duok kokį nors ženklą, kad jie suprastų, jog aš esu teisus.
Staiga nugriaudėjo kurtinantis griaustinis.
- Va, matote, - džiaugėsi kunigėlis. - Dievas duoda ženklą.
- Nesąmonė, - sako kiti trys. - Čia tik paprastas griaustinis.
- Dieve, na duok dar kokį nors ženklą! - prašo nuginčytas dvasiškis.
Ir staiga žaibas trenkia į šalia stovintį medį.
- Na, ką dabar pasakysite?
- Nieko ypatingo. Jei griaudžia, tai gali ir žaibuoti, - nepasiduoda kolegos.
- Dievuli, na, įtikink juos, kad patikėtų, jog aš tikrai esu teisus! Dar karščiau maldauja kunigėlis.
- Jis teisus!!!!! - pasigirsta iš dangaus griausmingas balsas.
- Na, ir kas. Trys prieš du, vis tiek mūsų dauguma, - nenusileido užsispyrėliai.
Toks
Toks pamokantis... :)
Tai įdomu
Santa Fe miestas Nju Meksike (New Mexico), JAV. 130 metų senumo paslaptis gaubia Loretto koplyčią (Loretto Chapel) ir kiekvienais metais sutraukia apie 250 tūkstančių lankytojų. Kuo ta koplyčia išsiskiria? Ten yra nepaprasti laiptai, kurie stebuklingu būdu atsirado ir yra neįprastai padaryti. Jie liudija apie kažkada šioje vietoje įvykusį stebuklą.
Koplyčią suprojektavo prancūzų architektas Antoine Mouly ir ji buvo baigta statyti 1873 m. Architektui staiga mirus, apsižiūrėta, kad nėra laiptų chorui pakilti į balkoną. Seserys vienuolės devynias dienas meldėsi į šv. Juozapą, kuris yra buvęs staliumi. Devintą dieną kažkoks prašalaitis pasibeldė į duris ir pareiškė, kad jis yra stalius ir padarys laiptus.
Stalius padirbo niekur neregėtus laiptus. Niekas negali suprasti, kaip tie laiptai laikosi, neturėdami centrinio ramsčio. Laiptams nebuvo panaudota nei vinių, nei klijų. Be to, padaręs laiptus, jis taip pat paslaptingai ir dingo, nelaukdamas užmokesčio.
Santa Fe mieste sklido kalbos, kad tas stalius buvo šv. Juozapas, pasiūstas paties Jėzaus, kad užbaigtų pradėtą darbą. Nuo to laiko laiptai laikomi stebuklingais ir juos lanko daugelis maldininkų. Sklinda kalbos, kad pirmieji choristai, užlipę į viršų, žemyn šliaužė keliais atatupsti. Nes laiptai buvo sumeistruoti be turėklų. Vėliau kitas stalius Phillip August Hesch pritaikė turėklus.
Laiptai slepia tris paslaptis:
* Iki šiol nežinomas paslaptingas stalius.
* Joks architektas, inžinierius ar mokslininkas negali suprasti ir paaiškinti, kaip tie laiptai išsilaiko nesugriuvę be jokios centrinės atramos.
* Iš kur stalius gavo medienos? Visame Nju Meksiko regione, nežiūrint kruopščių paieškų, nerasta tokio tipo medžių.
Ir dar viena aplinkybė, kuri skatina patikėti stebuklu - laiptai turi 33 laiptelius, o tai yra nukryžiuoto Jėzaus Kristaus amžius.
Skirtumas
Ne čia pataikiau, bet turiu klausimą.
Kuo skiriasi katechetas nuo tikybos mokytojo?
Jei galima atsakyti taip trumpai, paprastai ir aiškiai. Taip žemiškai, be "aukštų frazių"... :)
Dėkoju...
Paprastai
Atsakau labai paprastai. Tikybos mokytojas turi turėti valstybės patvirtintą diplomą (teologinį), kad galėtų dirbti mokykloje. Vyskupo kanoninį siuntimą dirbti skirtoje mokykloje.
Katechetas dirba parapijoje ir šiaip rūpinasi parapijos sielovadiniais reikalais, pavyzdžiui, ruošia vaikus pirmajai Komunijai. Kol kas Lietuvoje nesu girdėjęs, kad būtų katecheto tarnystė.
Laiptų paslaptis
Manau laiptai išdrožti iš labai storo medžio, o medieną paslaptingasis amatininkas atsivežė iš paslaptingo miesto kur auga tokie medžiai. :)
Bet tai tik spėjimas.
Tarnystė
Acha...
Tai tada beveik kiekvienas iš mūsų yra katechetas, taip? Tame tarpe ir aš (jei mokau broliuką persižegnoti, poteriukų, vedu Tikėjimo keliu...)
Tikybos mokytojas, taip, baigei mokslus, gavai diplomą, vyskupo siuntimą ir pirmyn. O katechetas... Juo gimstama ar tampama? Kaip?
P.S. Aš galvoju, kad KIEKVIENAS darbas, bet kokia gyvenimo veikla jau yra tarnystė. Tarnystė Jam...
Bent jau tai, man kasdieną primena Mama. :)
Ir tam visai nebūtinas valstybės patvirtinimas. :)
Ach...
...paikosios sakė protingosioms...
Kunigas
Kiekvienas pašauktas būti kunigu. Kitaip tariant, skelbti Evangeliją. Bet ne kiekvienas atsistoja prie Dievo stalo.
Dėl to, kad kiekvienas yra katechetas, tai noriu atsakyti, kad ir kiekvienas yra virėjas, bet ne kiekvienas dirba aukštos klasės resorane. Ne kiekvienas yra bebaimis :)
Tu teisi ir tavo mama, kad kiekvienas darbas yra tarnystė Jam. Tik labai gaila, kad ne kiekvienas savo darbu tarnauja Jam. O jeigu tai dar diplomuotas tikybos mokytojas - tada košmaras.
Dėl valstybės patvirtinimo tik norėčiau paklausti, ar norėtum, kad tave operuotų diplomuotas gydytojas ar koks nors šarlatanas apsimetėlis? Štai tau ir atsakymas.
Visur reikalingi žmonės, išmanantys savo darbą, bet be pašaukimo tai padaryti labai sudėtinga.
Galbūt...
Prie Dievo altoriaus atsistoja gal ir ne kiekvienas, bet tikrai ne visi ten stovintys yra to verti...
Ir, Dieve, saugok, mane ir visus likusius nuo pasirinkimo rinktis operatorių…:)
Ačiū tau…
Buvo
Buvo laikas ir aš nesupratau kunigo vaidmens tikėjimo kelionėje, bet dabar man labai nesmagu tai prisiminti ir norėčiau, kad niekada taip nebūčiau galvojusi. O dėl to kas ko vertas ar nevertas, tai neteiskime, nes ne mums teisti ir tikrai ne mums spręsti kas kur kaip ir kodėl turi stovėti ar nestovėti. Kartais aš jaučiuosi irgi daug ko neverta, bet imu tai ir tikiu, kad neduodama visa tai veltui ir kad duodama su sąlyga, kad kada nors, kai suprasiu, turėsiu tą dovaną padauginti ir pasidalinti. Mes visų pirma savęs nepažįstame, o ką jau kalbėti apie kitus:) Geros kelionės savęs pažinimo link mums visiems. Beje, tai pati nuostabiausia kelionė ir, beje, nieko daugiau mes šioje žemėje ir neveikiame:)
Mintis
Spėju
Gal, "vairuodami" kitų žmonių gyvenimams, bandome susikurti sau patogią erdvę?
Gal
Gal... Bet man atrodo, kad tai netikęs būdas. Nelabai gera pradžia.
Bandymas
Tai buvo tik spėlionė, bet jokiu būdu ne teiginys, kad tai yra teisinga gyvenimo kryptis... Tiesiog, bandau spėti, kodėl kiti tokie protingi, tik ne mes patys...:)
Protingieji
Na taip... :)
O kaip Jūs manot, geriau tiems protingiesiems ar blogiau?
Įsiklausyti
Gal jie patys geriau atsakytų?..:) Mat aš savęs nepriskiriu prie tų, kurie geriau išmano, kaip kitiems gyventi. Tačiau įsiklausyti verta visais atvejais. Kartais užsispyrę pražiopsom tiesos grūdą... Nereikėtų. Būkim greiti klausyti...
O kas gali pasverti
O kas gali pasverti - kas vertas o kas ne? Niekas nevertas stovėti prie Dievo stalo, bet Viešpats išsirenka pačius neverčiausius, kad sugėdintų didžiūnus.
O rinktis būtinai reikia, nes tai žmogiškumo ženklas kai moki pasirinkti ;)
Jis
Jis gali. Jis viską gali.
Jo svarstyklės
Jo svarstyklės, tai ne mūsų svarstyklės.
Pasakyta
Oho, Antanai, tu čia tvirtai:) Man patiko:)
Svarstyklės
…labai lengva suprasti, ar kuris nors poelgis arba sumanymas teisingas ar ne. Tereikia paimti svarstykles ir pasverti laimę. Jei laimės bus daugiau nei skausmo, tada viskas gerai... :)
Pasirinkimas
Dievas siunčia į žmogaus širdį troškimus, tame tarpe ir pašaukimą kažkam. Ir tik pats žmogus su Jo pagalba priima tai, arba ne... (ir ne tik su Jo).
Tik yra tokių, kurie ne pagal savo galimybes ir Dievo planus nori tvarkyti savo gyvenimą. Pvz.: jeigu AŠ noriu, vadinasi reikia... O ką Dievas man yra paskyręs, tai čia jau ne mano reikalas. :)
(nors tik tai ir yra visas įdomumas)
Dievo akyse mes visi vienodai svarbūs...
Visa tai, taikau asmeniškai sau.
P.S. Dar kai kuriomis mintimis norėjau pasidalinti, bet skaitant komentarus matau, kad būsiu nesuprasta ir...
Laimute
P.S. Laimute, atsiprašau, jeigu kas ne taip.
Atlygis
Antanai, aš tau atleidžiu iš visos širdies, negaliu gi kitaip. Tik neaišku, kaip ten su Juo... :)
P.S. Nors ir nelabai supratau už ką? :) Bet matyt yra už ką, šiaip sau neatsiprašinėjama...
Ačiū tau, kad tenkini mano smalsumą. Dievas atlygins...
Mintis
Tu norėjai pasidalyti dar kai kuriomis mintimis, bet bijai likti nesuprasta. Todėl ir atsiprašau, kad esu storžievis.
Sustabdyta
Iš ramios, pilkos, monotoniškos kasdienybės vis pažadina Jo ženklai. Dažnai pačiu netikėčiausiu metu, o ir vieta parinkta, rodos, atsitiktinai. Taip buvo ir tądien. Paskendusi mintyse, kur vis sukosi nenuveiktų darbų sąrašai, ėjau šaligatviu namo. Jaučiausi saugi, nors buvo gana slidu, o ir žingsniai greitėjo. Gatve važiavo automobiliai, bet tą akimirką jų liko tik du. Abu važiavo priešinga kryptimi. Ir aš sustojau. Net nežinau kodėl. Kaip tik tuo metu, ta kelio puse, kurios šaligatviu ėjau, atskriejo dar vienas automobilis, gerokai viršydamas greitį. Pamatęs priešais važiuojantį kitą automobilį, jis pradėjo stabdyti, tačiau kelio danga buvo pasidengusi ledu ir sustabdyti laiku nebūtų pavykę. Reikėjo rinktis į kurią pusę sukti: jeigu suktų į kairę, trenktųsi į priešinga kryptimi atvažiuojantį automobilį, o dešinėje buvo šaligatvis, kuriuo ėjau. Taigi automobilis užvažiavo ant šaligatvio. Toje vietoje, kur jis užvažiavo, turėjau eiti aš. Viskas vyko taip greitai, kad atrodė, jog žiūriu veiksmo filmą. Laimei, niekas nenukentėjo, tačiau nežinau kas būtų buvę, jei JIS nebūtų manęs sustabdęs. Tuo metu jaučiausi Jo apsaugota, nors tiek kojos, tiek rankos tebedrebėjo :)
Ištrauka
Patyriau "sutapimą" :) Čia, šioje svetainėje visai neseniai buvo pasirodžiusi tokia dienos mintis:
Kas mane myli, tą gelbėsiu, - saugosiu jį, nes jis žino mano vardą. Kai jis manęs šauksis, jo išklausysiu, - su juo būsiu varge, jį išgelbėsiu, pagerbsiu. (Ps 91, 14-15)
Tai štai šiandien taip sutapo, kad Švento Ignaco Lojolos Dvasinėse pratybose buvo nuoroda į 91 Psalmę.
Sutapimas? Gal labiau Dievo ženklas. :)
Ištrauka
Neduokite šventenybių šunims ir nebarstykite savo perlų kiaulėms, kad kartais jų nesutryptų ir apsigręžusios jūsų pačių nesudraskytų. (Mt 7, 6)
Šiandien 2 kartus tai išgirdau iš Dievo per kitus žmones :)
Dievo
Dievo meilės man ženklais stebiuosi.
Visą savaitę vaikščiojau kartodama: "Dieve, aš bijau. Dieve, aš nežinau, kaip... Nemoku būti su viskuo, ką man duodi. Nemoku atsiliepti į Tavo meilę. Vos tik gaunu galimybes, vėl neišnaudoju jų. Vos tik pabandau, vėl susimaunu... Gaunu tiek daug dovanų iš Tavo rankų, bet bijau jas išpakuoti. Viską sugadinti bijau. Netgi džiaugtis bijau."
Šiandien atėjau į Mišias, nešina visom savo baimėm... Ir Evangelijoj save sutikau. Ir kun. Povilas pamokslą pradėjo, kalbėdamas apie baimę ir nerimą. Negalėjau patikėti!
Suranda mane mano baimėse Viešpats. Prakalbina mane. Ateina į mano ribotumą. Ateina į mano viską, atsistoja viduryje ir taria: "Ramybė Tau..."
Ir kaip dabar bijoti? Tik džiaugtis galiu. :)
Dievo ženklas man...
Šeštadienį meldžiausi kartu Jėzaus Gailestingumo vainikėlį ir man buvo nuostabu... Aš niekada nesimeldžiau kartu prieš kitus žmones ir Jėzus suteikė man drąsos... Tai man yra nuostabus... ženklas... :)
:)
Šaunuolė:))
Spalva
Čia gmail'as. Kopijavau tekstą į gmailą, bet tos spalvos aš nepakeičiau. (:)) Ženklas. Ir dar violetinė - atgailos spalva. Dievas mane tikrai kviečia vis labiau pasikliauti ir mylėti Jo Motiną.
Paskui tarė mokiniui: „Štai tavo motina!“ Ir nuo tos valandos mokinys pasiėmė ją pas save. (Jn 19, 27)
Dievo ženklai!
Ei! Ar stebit Dievo ženklus? Ar jie Jums padeda?
Aš stengiuosi, bet man sunku juos pastebėti... Tačiau, mano manymu patys geriausi yra kitų žmonių veiduose...
Mėnulis
Turbūt jau skaitėte, o dar geriau - gal ir matėte, koks didžiulis mėnulis bus visą gegužės mėnesį :)) Turbūt ne be reikalo gegužė - Marijos mėnuo. O mėnulis, jei neklystu, Marijos simbolis :)
Prisikėlimo akivaizdoje
Viešpats prisilietė prie manęs visiškai netikėtai. Laidotuvių dieną. Jo apkabinimas buvo apčiuopiamas, švelnus, tyras, jautrus ir ilgesingas.
Einu
Einu namo po Mišių... Dangus toks mėlynas mėlynas, apsiniaukęs. Pilnas kažkaip keistai (dar niekada nebuvau taip mačiusi) išsidėsčiusių sūkurių - vienas ryškus kaip stulpas centre ir dar keli jam iš šonų... Prieš pat lietų. Einu pro krepšinio aikštelę ir kaip tik į ją atbėga du maži berniukai su kamuoliu. Vienas pakelia akis į dangų ir sako:
- Gal čia Dievo ranka?
Atsisuku. Nusišypsau. Šypsosi ir jie.
- Ne, - sako, - per maža.
Va, kur slypi visa išmintis. Mažutėliuose. :) Priminė man, koks didis yra mūsų Dievas. Didelis didelis, didesnis...
Ir kaip Tu visada randi būdų mane nudžiuginti? Net tada, kai džiaugtis visai nesinori...
:)
Stipru...
Kai papasakojai, paskui dar ilgai mąsčiau, kai išsiskyrėm... Dievas yra šalia. Tik dažnai Jo nematome arba nenorime matyti... Ir nuo tada pradėjau stebėti mažylius... Jie tikrai labai džiugina.
Vieną vakarą sesė atsigulė miegoti, bet atsisėdo ir... pradėjo melstis "Tėve mūsų"...
Tai tikrai vertė susimąstyti...
Mažutėliuose...
Mažutėliuose... Ačiū Martyna! :))))
Prisiminiau
Prisiminiau šiandien dar ir savo sūnėną. Ne, ne Karolio sūnų. :) Jis dar neturi sūnaus. Pusseserės berniuką. :) Jam keturi metukai, bet jau išmintis... Mėgsta jis visada taip išdidžiai išdidžiai pakėlęs galvą kaip šventą tiesą kartoti:
- Visa, kas svarbiausia gyvenime, yra meilė!
O gal tikrai šventa tiesa? :)
Dar
Taip, tik ji svarbiausia.
Juk Dievas yra meilė, ir kas pasilieka meilėje, tas pasilieka Dieve, ir Dievas pasilieka jame. 1 Jn 4, 16
Gal
Gal reiktų temą apie mažutėlius sukurt? :)
Aš manau
Aš manau, kad reikia...
Rašysi
Rašysi? :)
Pasistengsiu...
Pasistengsiu...
Labai
Labai gerai. :)