Kam dažniau praveriame lūpas kreipdamiesi į Viešpatį - prašymui ar dėkojimui?
Ar šiandien turiu už ką padėkoti Dievui? :)

vilma k portretas

Dėkoju

Viešpatie, dėkoju, kad nuolat mūsų šeimai teiki medžiaginių gėrybių. Dėkoju už mūsų namus, maistą, drabužius, visus šiuolaikinius patogumus ir turtą, kurį turime iš Tavo malonės. Padėk man naudoti šias dovanas šeimos gerovei; tegul "daiktai", kuriuos reikia sudėlioti, surūšiuoti, išvalyti, nuvalyti, išpurtyti ir išsiurbti, manęs neįveikia. Primink man Motinos Marijos nuolankų tarnavimą Šventosios Šeimos reikmėms ir suteik man malonę sekti geru jos pavyzdžiu. Tegul žemiškieji mano šeimos namai bus laiminga, šventa vieta pakeliui į gyvenimą su Tavimi danguje. Amen.

AMI portretas

Kas

Kas tavo šeima?:))

Daiva T portretas

Liudijimas

Garbė Jėzui Kristui! Taip noriu pradėti pasisveikinimą su visais tais, kurie jau atrado Viešpatį ir su tais, kurie dar ieško kelio pas Jį. Ilgai svarsčiau kaip perteikti savo mintis ir išgyvenimus. Tai nėra taip paparasta. Tačiau pabandysiu. Aš gimiau iš naujo tada, kai atradau tikėjimą. Mano pasaulis pasidalino į dvi dalis - gyvenimą iki to, ir gyvenimą po to. Iki to gyvenau visiškoje tamsoje tarsi užrištomis akimis. Sukausi savo kasdieniniame gyvenime ir man skirtą brangų laiką leidau tuščiai. Sureikšminau savus rūpesčius, gailėjau savęs, jaučiausi kažkuo nepatenkinta. Mano nelaiminga siela blaškėsi ir kažko  ieškojo. Net negaliu paaiškinti kas po ilgų metų vieną vasaros sekmadienį mane atvedė į bažnyčią. Tai, ką aš tada pajutau, turbūt supras tik tą patį jausmą išgyvenęs žmogus. Tai sudrebino mano sielą, aš verkiau ir kartu jaučiau nepaparastą ramybę. Tą kart po šv. Mišių grįžau namo visiškai kitokia. Atradau tai, ko troško mano siela. Gyvenimas nusidažė visai kitomis spalvomis, įgijo visiškai kitokią prasmę. Rudenį iš mūsų gerbiamo vikaro Povilo gavau pasiūlymą lankyti rekolekcijas. Sutikau ir tai, ką atradau lankydama dvasines pratybas, žodžiais neįmanoma apsakyti. Tai nepaprasta ramybė dvasioje. Išmokau ne prašyti, o dėkoti Dievui už viską ką turiu. O turiu be galo daug... Saulė, dangus, žydintys sodai, vaikų šypsenos, paukštelis sveikinantis pavasarį... Anksčiau to nepastebėdavau. Sutikau daug nepaprastų žmonių, kurie taip pat atrado tikėjimą. Tai tarsi šeima, kuri kartu išgyvena ėjimą link Viešpaties. Dalinamės savais išgyvenimais, suvokimais ir klaidomis. Drauge meldžiamės ir mokomės gyventi kitaip. Tai nepaprastai stipru. Dėkoju Dievui už man suteiktą galimybę eiti Jo parodytu keliu.

P.S. Dar labai nuoširdžiai noriu pasveikinti mūsų vikarą Povilą su gražiu jubiliejumi. Visokeriopos sėkmės, sveikatos ir begalinės Dievo palaimos.

Arūnė portretas

Ačiū

Per Amžius Amen! Atradai pačius geriausius žodžius perteikti savo mintims. :) Iš tiesų Dievas taip subtiliai moka apverst mūsų gyvenimus aukštyn kojom. Tiesiog gyveni ir gražu žiūrėt. Gražu kaip jis viską sutvarko, net mažiausią smulkmeną. Sakei, kad negali paaiškinti kaip vieną Sekmadienio rytą atsidūrei bažnyčioje, taip ir  aš negaliu paaiškint kaip aš atsidūriau krikščioniškoje stovykloje... Keičia Dievas gyvenimus, oi kaip keičia. Ir mano pakeitė. Ir aš šypsaus, nes tikrai turiu už ką dėkot. Ačiū, kad tai priminei... :)

web sprendimas c-4