-
Pabusk, kuris miegi, kelkis iš numirusių, ir apšvies tave Kristus. (Ef 5, 14)
Adoracija
Garbė Jėzui Kristui! :) Labai nudžiugau sužinojusi, jog mūsų bažnyčioje vyks kassavaitinė Adoracija :)) Įdomu, kokia yra Jūsų šios maldos patirtis? Ką ji keičia tikėjime? Kaip adoruoti? Dėkoju Jums už atsakymus, tebus tik didesnė garbė Dievui... :)
- Norėdami komentuoti, prisijunkite.
Naujausia galerija
Apklausos
Nariams
Šiuo metu svetainėje
0 narių ir 0 svečių.
Kitos svetainės
Biblija - Šventas Raštas
Katalikų Bažnyčios Katekizmas
Vatikano II Susirinkimo dokumentai
Vatikano radijas
Kaišiadorių vyskupija
Palaimintasis Teofilius Matulionis
Palaimintasis Mykolas Giedraitis
Pivašiūnų šventovė
Katalikai.lt
Marijos radijas
Katalikų pasaulio leidiniai
Socialinis Bažnyčios mokymas
Gyvenimo ir tikėjimo institutas
Natūralus šeimos planavimas
Naprotechnologija
Nevaisinga šeima
Nebijok vėžio
Bernardinai.lt
Kunigų seminarija
Egzorcistų asociacija
Pašvęstasis gyvenimas
Gailestingumo versmė
Guronių rekolekcijų namai
Vievio parapijos bendruomenė
Kaišiadorių parapija
Elektrėnų parapija
Vievio parapija
Kazokiškių bažnyčia
Žiežmarių parapija
Merkinės parapija
Širvintų parapija
Jiezno parapija
Giesmės.lt
Jėzuitai
Žvilgsnyje
Per amžius. Amen. Džiaugiuosi, Vilma, kad kalbini apie Adoraciją, nes ir pati norėčiau daugiau sužinoti apie šią ypatingą maldą. Tą valandą, kuri visai neprailgo, praleidau tarsi žiūrėčiau mylimam Asmeniui į akis ir kalbėčiau (čia tas žodis nelabai tinka) tiesiog mintimis. Juk žvilgsnis gali būti daug iškalbingesnis už žodį. Tylūs prisipažinimai. Tylos malda man yra tobula.
Nežinau, ar aš čia ką nors pasakiau ar nieko nepasakiau.:) Tai labai individualus išgyvenimas, sunkoka nusakyti žodžiais.
Tylos malda
Sutinku :) Tylos malda - vertingiausia malda. O jei norisi daugiau sužinoti apie adoraciją, galima pasiskaityti čia, čia arba dar čia :) bet geriausiai apie ją sužinosime tik dalyvaudami ir asmeniškai žvelgdami į duonoje pasilikusį Jėzų :)
Pirmoji Adoracija?
Šiaip:) skaitant Kristaus Kančią pagal Luką, pamaniau, kad gal Lk 23, 35 yra pirmoji Adoracija (Žmonės stovėjo ir žiūrėjo...)
Ką matė?
Labai būtų įdomu pamatyti tą minią žmonių ir pažiūrėt į jų akis. Kas jose? Smalsumas? Pasibaisėjimas? Pašaipa? Gailestis? Pagarbi užuojauta? Ką matė Kristus?
Adoracija
O gal ir visas jų gyvenimas - Adoracija? Na, bent jau pirmųjų mokinių... :) Jie visą laiką buvo su Juo.
Mes irgi mokiniai
Aš manau, kad mes irgi Jėzaus mokiniai, tad turėtume visą laiką būti su juo :)
Straipsnis
Radau neblogą straipsnį apie adoraciją (čia). Kuo toliau, tuo labiau pastebiu, kad tai yra viena iš sunkiausių maldos formų man.
Susitikimas tyloje
"Stovėti priešais Tave, Viešpatie, ir viskas.
Užmerkti kūno akis, užmerkti sielos akis
ir ramiai būti tyloje,
kad atsiverčiau Tau, kuris esi čia atsivėręs man.
Stovėti priešais Tave, Amžinasis Buvime.
Viešpatie, trokštu nieko nejausti, nieko nematyti,
nieko negirdėti, neturėti jokių minčių, nieko neįsivaizduoti.
Trokštu vieno - nekliudomai susitikti su Tavimi tikėjimo tyloje
ir būti priešais Tave, Viešpatie."
Michel Quoist
Adoracija
Adoracija - gyvenimo tikslas.
Kitokia
Kiekvieną kartą Adoracija yra kažkuo ypatinga. O šiandienos Adoracija man buvo ypatinga giesme. Gal ir keistokai nuskambės, bet giesmė mane pakėlė ir nunešė ten kažkur aukštai virš snieguoto bažnyčios stogo...:) Įdomi patirtis... Ačiū, Vilma, už maldą.
Jėzus mus kviečia
Jėzus mus kviečia: Likite čia ir budėkite. Budėkite ir melskitės! Ateikite pas mane visi, aš jus atgaivinsiu!
Adoracija - tai meilės budėjimas, į kurį įsitraukia visi tikintieji, kiekvienas pagal savo galimybes. Tai tarsi nenutrūkstanti maldos srovė, atgaivinanti visą tikinčiųjų bendruomenę ir teikianti Dievui šlovę. Kaip adoruoti?
Tikėjimu. Nors mūsų akys temato Ostiją, bet tikėjimu žinome, kad Kristus čia pat, toks artimas. Tad sąmonigai, visa širdimi, priimkime šią tikrovę: Jis čia, priešais mane.
Tyla. Pats Jėzus pataria nedaugiažodžiauti. Mes atėjome kupini troškimų, jausmų, rūpesčių dėl savęs ir dėl kitų. Nesusitelkime į tai. Jėzus laukia tik mūsų meilės. Viską su pasitikėjimu Jam atiduokime: savo rūpesčius, baimes, skurdą, nuodėmes... ir tyliai, ramiai, leiskime Jam mus apšviesti, išgydyti, perkeisti ir pasiekti visus, kuriuos mylime. Nutilkim, kad išgirstumėm Dievo meilės kalbą...
Meile. Mes esame akivaizdoje To, kuris yra vien tik meilė, auka, tarnavimas... Jį adoruodami pajusime, kad mūsų gyvenimas negali būti niekas kitas, kaip tik meilės auka. Leisk Kristui Tavyje mylėti, aukotis...
Aš noriu
Aš noriu tavo pavargusios širdies meilės... Kaip neįtikėtina, kad Dievui reikia mano pavargusios, sužeistos širdies... Jam nereikia tobulos meilės (nors aš įsivaizdavau, kad meilė tobula tada, kai esu stipri, kai esu laiminga ir viskas gerai). O Dievui mano meilės reikia būtent tada, kai aš esu labiausiai sužeista, labiausiai pavargusi, kai nieko nenoriu, kai niekas nesiseka... Būtent tada mylėti yra sunkiausia. Būtent tada mano meilė Dievui būtų tobuliausia. Mylėti, kai sunku mylėti. Būti ištikimai, kai niekas nesiseka.
Adoracija su Evangelija pagal Joną
Jono Evangelijoje dažnai aptinkame Jėzaus žodžius: "Aš esu". Adoruodami bandykime įsiklausyti, ką Jėzus kalba apie save, kad geriau jį pažintume ir stipriau pamiltume. Į kiekvieną sakinį įsiklausykime širdimi, lyg Jėzus, kuris yra čia pat, priešais, jį ištartų man...
Aš esu gyvybės duona, aš esu gyvoji duona (Jn 6, 35. 48. 51)
Jėzus kalba apie visišką atsidavimą iki mirties: Jis yra dėl visų laužoma duona. Jis kviečia valgyti, tai yra priimti Jį į save, kad Jis niekada nebūtų atskirtas nuo mūsų, kad Jis būtų mūsų stiprybė. Nuostabus paprastumas, įstabi dovana!
Aš esu pasaulio šviesa (Jn 8, 12. 9, 5)
Jėzus kalba žmonėms, skendintiems naktyje - nežinantiems gyvenimo prasmės, nepažįstantiems tikrojo Dievo veido, gyvenantiems melu. Užtarkime tokius žmones bei save. Jėzaus šviesa gali pasiekti giliausias mūsų tamsybes. Koks būtų mūsų gyvenimas be Jo?
Aš esu vartai (Jn 10, 7. 9)
Jėzus kalba apie save kaip apie avių vartus ir ganytoją. Atviri vartai išlaisvina, uždari - saugo. Ar išgyvenu laisvę ir saugumą, kuriuos suteikia tikėjimas Jėzumi?
Aš esu gerasis ganytojas (Jn 10, 11. 14)
Ganytojas pažįsta vardu, myli, saugo, šaukia, veda, gano ir guldo savo gyvybę už kaimenę - mus visus drauge, ir už kiekvieną avį - mane...
Aš esu Dievo Sūnus (Jn 10, 36)
Kokią dovaną mums padovanojo Tėvas! Savo vienatinį Sūnų... Per Jėzų galime pažinti tikrą Dievo veidą - meilę. Kas mato Jėzų, mato ir Tėvą. Jėzus mus moko mylinčio klusnumo ir vaikiško pasitikėjimo Dievu.
Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas (Jn 11, 25)
Jėzus taip kalba Mortai prie jos brolio Lozoriaus kapo. Ji sako: "Taip, Viešpatie, aš tikiu!" O aš artimųjų mirties valandą ar galvodamas apie savo mirtį, kaip priimu Jėzų, Jo pergalę prieš mirtį?
Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas (Jn 14, 6)
Jėzus ne tik rodo kelią į Dievą, bet per Jėzų, su Juo ir Jame pažįstame visą Dievo meilės tiesą ir, priimdami šią meilę, jau gyvename amžinuoju gyvenimu, Dievo gyvenimu kasdienybėje!
Aš esu (Jn 8, 24. 28. 57. 13, 19)
"Aš esu" - tai paties Dievo vardas, apreikštas Mozei degančiame krūme. Aš esu su Jumis, su tavimi, kasdien iki pasaulio pabaigos... Eucharistijoje Jėzus yra su mumis!
Kelias link Dievo...
Keturis metus prieš seminariją teko pabuvoti 'klapčiuku' - patarnautoju. Žodžio 'adoracija' nelabai buvau girdėjęs, bet šis žodis, matyt, man nežinant kažką turėjo bendra su 'išstatymu' (trumpas Švenčiausiojo pagarbinimas giesmėmis ar litanijomis). Jokio ryšio su Dievu per tą 'Išstatymą' neturėjau, nes niekas neaiškino, ką ten reikia daryti, išskyrus tradicinių giesmių giedojimą ir kelių minučių paklupėjimą. Kita vertus, man rūpėjo, kada reikės paduoti kunigui knygą, smilkalus ar veliumą -apsiaustą ir t.t,
Pirmųjų metų, pirmame pusmetyje seminarijoje teko rimti išbandymai, nes 45 minutes klūpoti ir žiūrėti į paauksuotą skardą ir baltą duoną buvo niūru ir baisiai nuobodu. Tąsyk Dievas kreipė mano žvilgsnį į kursioką, kuris nenuleisdamas akių, kažkaip man nesuvokiamu būdu, bendravo su Dievu. Galvojau sau mintyse: "ką jis įžvelgia, ko aš nesugebu pamatyti ir kokiomis akimis jis žiūri, nes aš nieko ypatingo nematau, tik Duoną kuri panaši į duoną įstatyta papuoštoje skardoje". Galų gale pradėjau kviestis Dievą, kad matyčiau Jį ir širdies akimis, kad girdėčiau Jį širdies ir tikėjimo ausimis, ir lūpomis kalbėčiau Jam atvirus savo gyvenimo įvykius. Laikui bėgant, vis labiau patyriau, kad visiškam atvirume ir Jo akivaizdoje, Dievas ateina, prabyla ir apsigyvena manyje.
Šiandien augdamas tikėjime galiu tik paliudyti, kad kartais 45 min. būna net per mažai susitikime su Viešpačiu, ateinančių dėl mūsų į duoną ir kalbančiu mums nesuvokiamu būdu. Šis susitikimas su Jėzumi man yra "macna - gili, stipri" malda, kur tiesiog kartais giesmėje arba tyloje esi visas Viešpaties.
Sunkumai
Šiandien Adoracija buvo kaip niekad sunki. Sunku buvo susitelkti, susikaupti. Sunku buvo tylėti. Iš pradžių meldžiausi, paskui pamaniau, kam čia tuščiažodžiauti, geriau patylėsiu, pažiūrėsiu... Bet tada pradėjo brautis pašalinės mintys ir viskas vėl nuo pradžių... Todėl sumąsčiau, kad jei neišeina tylėt, neišeina nemąstyt, tuomet pasimelsiu fiziškai. Klūpėjau ir nejudėjau, nors buvo sunku. Vienu metu net atėjo noras atsistoti ir nulėkti prie Švenčiausiojo, paliesti Jį... Bet tada, pajutau keistą skonį gerklėje. Nuo smilkalų. Jų dūmai, prisilietę prie Švenčiausiojo, atskrido ir glostė mano veidą... Tarsi pats Jėzus.
Šeštadienį
Po Mišių kun. Povilas pasakė: Jei mums sunku ateiti pas Jėzų, Jėzus ateina pas mus. :) Ir tikrai...
Ir šiandien
Taip...:) Blaškomės chaotiškom trajektorijom, tačiau Jėzui tai nėra kliūtis susirasti mus. Jis taip ir padaro.
Šįvakar
Šis vakaras vėlgi buvo vienas sudėtingiausių, ir vienu metu galvojau, kad verčiau išeisiu. Bet kojos buvo lyg pritvirtintos prie kilimo, ir teko pasilikti. Tačiau, kad ir kokią suakmenėjusią širdį turėčiau, Jis atėjo į ją. Atėjo praėjus kelioms akimirkoms po Adoracijos ir užliejo ta šiluma bei ramybe. Ir Jam nesukliudė nei mano užsispyrimas, nei piktos mintys. :)
Jam
Matai... Jam nėra negalimų dalykų. Jei tik mes su Juo:) O kartais net ir neklausus mūsų:)))
Praeita Adoracija
Tik dabar prisiruošiau parašyti apie praeitą Adoraciją...
Tai va. Liudiju, kad dėkojimo malda atneša džiaugsmą :)
Man
Man tai pati gražiausia malda. Dėkojimo. :)
Šviesk
Šviesk, Jėzau, šviesk -
Žemę Tėvo Šlovės pripildyk!
Liepsnok, Dvasia, liepsnok -
Ugnimi širdis uždek!
Tekėk sraunia upe
Ir užliek tautas malone Dievo.
Viešpatie, tark -
Ir tebūna Šviesa!
Vakar
Vakar vėlgi buvo ypatinga Adoracija. Pajutau tokį gerą jausmą... Gal tai buvo džiaugsmas :)
Paskui tarsi vaizduotėje išgirdau klausimą: "Ar tu pasiryžti vykdyti mano valią?" (panašiais žodžiais). Svarsčiau. Norėjau ištarti "taip", bet mane veikė kažkos stabdis. Galiausiai iš kelinto karto vis dėlto pasakiau "taip". Tačiau tai ištarta buvo, ne taip kaip Marija atsiliepė į Gabrieliaus žodžius. Aš atsakiau taip kažkaip nelabai gerai...
R.: "Apie kokius balsus kalbi?" Ž.: "Girdžiu balsus, sakančius man, ką turiu daryti. Jie ateina iš Dievo." R.: "Juos sukuria tavo vaizduotė." Ž.: "Žinoma, nes tai būdas, kuriuo mus pasiekia Dievo balsas" (B. Shaw).
Netikėta kelionė
Visa, kas geriausia, atsitinka netikėtai :) Ir šiandien. Prasidėjo adoracija, aš užsimerkiau ir taip staigiai atsidūriau senose stovyklose, kitose bažnyčiose, tarp senų draugų... Viskas buvo taip ryšku lyg būčiau buvus ten, o ne ant kilimo. Nustebusi net atsimerkiau pasižiūrėti ar vis dar randuosi bažnyčioje. Tada vėl užsimerkiau ir tada prasidėjo... Visą tą valandą Jėzus man rodė Jo man dovanotas dovanas: žmones, įvykius, šypsenas, patirtas malones ir visa kita. Ta valanda prabėgo tarsi penkios minutės. Dar ir dabar nesusigaudau kas įvyko, nes jaučiuosi kaip po kokios kelionės laiku :) Dievas moka stebinti.
Įgarsinimas :)
Kiekvieną mūsų kalbina... Man patinka paskaityti šv. Raštą angliškai ir kažkodėl vakar per Adoraciją mintyse vis 'kalbėjo' Izaijo pranašystės žodžiai angliškai: When you go through deep waters, I'll be with you... Tada Arūnė prabilo į mikrofoną: Nebijok, nes aš išpirkau tave; pašaukiau tave vardu, ir tu esi mano. Kai brisi per gilius vandenis, aš būsiu su tavimi (Iz 43, 1-2)... Juk Dievas savo pažadų neatsiima?
Stipru
Koks turi būti tikėjimas, kad patikėtum paskutiniu sakiniu? :)
Kuriuo? :)
Kuriuo? :) Šituo: Dėkoju Jums už atsakymus, tebus tik didesnė garbė Dievui... :) ?
Adoracija
Nemėgstu Adoracijų, bet išties net nežinau kodėl... Jei nesunku, pasidalinkit. :))
Tu
Tu pirma. :) Pabandyk visgi parašyti, kodėl nemėgsti. Kas būna sunkiausia?
Va.
Nežinau.. Gal dar man daaugt iki to reikia.. Kai būna šlovinimas, gerai.. Bet kai tyla, tada sunkiausias dalykas išbūt..
Va
Va tai tau... Matyt, dar reikia laiko. Pakvies. Atrasti. Ir atrasi. :)
O aš tai jau nebeįsivaizduoju savo tikėjimo - ir savo gyvenimo - be Adoracijos. Nuostabiausia būti kartu su Mylimuoju. Tiesiog būti. Arba kalbėtis - klausti, klausytis... Atsiduoti, mokytis pasitikėti.
Viešpatie, į Tavo rankas atiduodu...
Tai kuriantis laikas.
Vov :)
Che :) Adoracija... Taip norisi pasidalinti! Seniai taip, bet nežinojau kur. O dar Martynos komentaras toks degantis, tai ir aš užsidegiau ir radau vietą. :) Nebuvo man niekada taip, kad negalėčiau išbūti Adoracijoje. Po truputėlį, po valandžiukę pabūdavau. Ir, pamenu, kai buvo Kaišiadoryse Tereselės relikvijų metinės, tiksliai nepamenu kurios , buvo Adoracija ilgaaaai, all night :D Važiavau su dideliu noru, nes Teresėlė vien tik savo žvilgsniu lydi mane visur ir dėl Adoracijos nesijaudinau, kol nesupratau, kad ji vyks visą naktį :o :D Galvojau, jog pabūsiu valandą ir išeisiu, bet neee, Jis norėjo, kad aš ten būčiau penkias. Tai buvo mano ilgiausia Adoracija. :) Net nepastebi, kaip laikas praleistas Adoracijoje ima ir ,,pabėga‘‘:)
Dabar tai aš su ja tiesiog inlove :P Atiduodi tai, kas yra skaudu, įsileidi į save, į savo širdį ir kartu sprendi visus dalykus...;)) Drebu, vos tik pagalvojus, kad turiu tokią galimybę :)))))) Ir dar, šį penktadienį pirmą kart šlovinau grodama Adoracijoje. Žinoma, susikaupt buvo sunkiau, bet svarbiausia, kad kitiems pavyko melstis. Aš taip džiaugiuos, kad pas mus nuo šiol šeštadieniais prieš Mišias bus Adoracija, bet tiktai nežinia, ar kiekvieną kart galėsim ten būti, nes turėsime ruoštis Eucharistijai... Kaip Martyna sako, gera tiesiog būti kartu su Tuo, kuris žiūri į mus visas įsimylėjęs. :)))))) Toks pats iš Adoracijos niekad negrįžti. Keičia to mums nematant ir nežinant. :)
Ačiū
Ačiū. :)
Tikrai keičia!
:)
Viena iš milijono dalelių.. :)