-
Tavo ištikima meilė yra man brangesnė už gyvastį, mano lūpos skelbia Tavo šlovę. Šlovinsiu Tave, kol gyvensiu; tiesiu rankas į Tave, šauksiuosi Tavo vardo. (Ps 63, 4-5)
Žvilgsnis pro objektyvą
Turbūt kiekvienas esame patyrę tokią akimirką, kai pamatai kažką gražaus (dangų, medį, žolę, žmogų :)...) ir norisi tai užfiksuoti, kažkaip pasisavinti ir pasilikti prisiminimui, kad vėliau galėtum pasidalinti. Nors užfiksuotos akimirkos niekuomet nebūna gražesnės už gyvąsias, vistiek siūlau pasidalinti tuo, kas atneša bent akimirką džiaugsmo :)
- Norėdami komentuoti, prisijunkite.
Naujausia galerija
Apklausos
Nariams
Šiuo metu svetainėje
Kitos svetainės
Biblija - Šventas Raštas
Katalikų Bažnyčios Katekizmas
Vatikano II Susirinkimo dokumentai
Vatikano radijas
Kaišiadorių vyskupija
Palaimintasis Teofilius Matulionis
Palaimintasis Mykolas Giedraitis
Pivašiūnų šventovė
Katalikai.lt
Marijos radijas
Katalikų pasaulio leidiniai
Socialinis Bažnyčios mokymas
Gyvenimo ir tikėjimo institutas
Natūralus šeimos planavimas
Naprotechnologija
Nevaisinga šeima
Nebijok vėžio
Bernardinai.lt
Kunigų seminarija
Egzorcistų asociacija
Pašvęstasis gyvenimas
Gailestingumo versmė
Guronių rekolekcijų namai
Vievio parapijos bendruomenė
Kaišiadorių parapija
Elektrėnų parapija
Vievio parapija
Kazokiškių bažnyčia
Žiežmarių parapija
Merkinės parapija
Širvintų parapija
Jiezno parapija
Giesmės.lt
Jėzuitai
Dangus
Dangus tešlovina
Tavo nuostabius darbus,
Viešpatie,
Tavo ištikimybę
šventųjų sueigoje!
(Ps 89, 6)
Gražu
Gražu :)
Mano žvilgsnis
Aš regiu žemės veidą
Ir akis, kur dangus nusileido.
O aplinkui tokia ramuma.
Saulės šypsnis pro medžių šakas.
Kažkas tiesia į tave rankas
Ir paliečia lengva šiluma.
Dangus prašo iš tavęs maldos
Šiandien, ryt, visados...
Garbė Dievui Aukštybėj.
Atspindys
Šiandien galvojau apie Tavo nuotrauką ir sumąsčiau, kad Žemė yra tik atspindys viso to, kas mūsų laukia Danguje. :) O balose ir matosi tik dalelė viso grožio...
Kaip labai smarkiai gražuuu
Kaip labai smarkiai gražuuu !!
Akimirka
Visas žavesio vertas akimirkas vis dar iki šiol nešiojuosi širdyje: miestus, kalnus, sniegą, žmones, jų šypsenas, laukimą, ilgesį, meilę...:) Viską...
Ir tai kur kas daugiau nei akimirka. Nors ir negaliu jomis pasidalinti su tavimi:)
Graži tema
Graži tema. Gal kada ir aš pasidalinsiu. Kai atrasiu kuo. :)
Rytai, rūkai ir kiti dangūs
Ech, tikriausiai čia kraučiau daaaug nuotraukų, nes tikrai nemažai akimirkų gaudau pro objektyvą... Daugiausia gražių nuotraukų, ko gero, padarau objektyvui žiūrint pro mano kambario langą. Ten dažniausiai ir pamatau nuostabius rūkus, spalvingus rytus, kurie pakelia nuotaiką iškart atsikėlus ir atvėrus užuolaidas. Kartais tenka pasigrožėti netgi žaibais.
Štai čia keletas nuotraukų pro langą:
Dangaus veidai
Ūla, visada Tau pavydėjau to lango... O ir mano darytoji nuotrauka yra netoli jo - tai tas pats dangus kaip ir pro Tavąjį langą :)) Keista, kad dangus turi tiek daug skirtingų veidų. Galima būtų kiekvieną kartą jį fiksuoti ir nebūtų nė vienos vienodos nuotraukos :)
Džiugu
Ką gi, pasirodo dažnai fotografuojam ta pačia kryptimi :)) Ir dabar bežiūrėdama jūsų nuotraukas, pastebėjau, kad ir pati turiu itin panašių nuotraukų, tik gal keliom minutėm vėliau ar anksčiau darytų. :) Džiugu, kad yra žmonių, besidžiaugiančių net ir saulėtekiais ar dangaus žaismais, kurie iš pirmo žvilgsnio tokie įprasti.
Angliški dangūs
Kadangi aš neabejinga dangui, įmetu dar kelias foto. "Angliškas dangus" (arba tiesiog dangus, fiksuotas pro anglų kabineto langą :)
Pro langą...
Labai nesąžiningas paukštis.
Prašau...
Čia
Čia Tavo draugas? :)
Paukštis
Tai svilikas. Kaip skaniai jis aižo sėklas, na jei dar būtų slyvų ar vyšnių kauliukų...
Pažintis :)
Ačiū, Vilma, dabar žinosiu (žinosim)...:) Neteko matyti tokio paukščio. Pamaniau, kad čia koks nors vargšelis iš narvelio ištrūkęs...
Vaizdai
Vaizdai pro mano kambario langą: ta pati gatvė, ta pati atkarpa. Kur atrodo tylu, ten didžiausias triukšmas:
Kelionė
Dienos metu VIEŠPATS, rodydamas kelią, ėjo pirma jų debesies stulpe, o naktį ėjo ugnies stulpe, duodamas šviesos, kad jie galėtų keliauti dieną ir naktį. (Iš 13, 21)
Žiūriu į šias nuotraukas ir man visur - KELIONĖ... Net rūkas, ir tas kažkur keliauja :) gražu.
:)
Tai prašome pasidalinti, brangioji Monika :)) (šitas turėjo būti po Monikos komentaro :))
Nieko
Nieko ypatingo, tačiau visa tai praskaidrina dieną. :)
Hehe
Ooo, Monika, kaip gražiai! ir tas tornado debesis nepakartojamas.
Netgi nuotraukos pakelia nuotaiką, o ką jau kalbėti apie tikrus tokius vaizdus... ;)
:)
:D Tikrai, Monika, nieko ypatingo... Gal juokauji? Norėčiau pasikabinti jas visas ant savo sienos :) Dar kartą pasitvirtino mintis, kad dangus turi daug veidų :) Ačiū Tau!
Kelias
Viename mieste kelias grįstas tokiomis plytelėmis. Man jos patinka: kiekviena skirtingos spalvos, formos, dydžio, kiekviena skirtingai įsprausta tarp kitų, tačiau jos visos sudaro vieną kelią, veda viena kryptimi, vieningai, drauge... Gražios plytelės :)
Oi. Vilma. Iškalbingoji
Oi. Vilma. Iškalbingoji Vilma.
Taip. Tikrai gražios plytelės. Netobulos, bet gražios. :)
:)
Netobulos, bet gražios. Todėl ir gražios, nes netobulos :)
Man atrodo, Dievas tobulas.
Man atrodo, Dievas tobulas. Jis gražus. Pažiūrėk, kokie darbai. :)
Bet
Bet jeigu Dievas tobulas, kodėl Jis mus sukūrė netobulus? Galbūt sukurdamas mus ribotus, Jis norėjo, kad išmoktume papildyti vieni kitus, silpnybes, netobulus kampus ir taip sukurt vieną netobulų, bet gražių plytelių kelią? :)
Įsivaizduok. Tobulas ŽMOGUS
Įsivaizduok. Tobulas ŽMOGUS gyvenantis laisvėje. Ohohooo. baisu. Išvis. Ką mes čia veiktume? Rimtai. Dabar mąstau. Baisu baisu. Kaip gerai, kad Dievas mums dovanojo netobulumo. :)
Taip, Vilma, manau kaip ir tu, - kad sukurtume gražų kelią. :)
Memories
Kai pamačiau šią spalvotų plytelių nuotrauką, iškart galvoje iškilo prisiminimai kai su šeima buvome Prahoje ir ten taip pat buvo šaligatvio dalis spalvotomis plytelėmis. Gera prisiminti :))
Akimirkos (Ūlos akimis)
Ir dar truputėlis :)
Ouuu
Oo, kaip jėga kaip jėga. man dabar čia jau garbė dėl nuotraukų. :))
Gera prisiminti tas akimirkas :))
Koks grožis ir gėris
Koks grožis ir gėris čia yra :))) Visada įdomu pamatyti kitų užfiksuotas akimirkas, o ypač gamtos grožį ir žmogų.
:)
Visada įdomu ne tik pamatyti kitų užfiksuotas akimirkas, bet ir pačiam jas fiksuoti, gaudyti, jomis dalintis :) Keista, nes tai paprasti dalykai, bet kažkodėl jie mus džiugina.
Šypsena
Priminsiu ir čia.
Šypsenos nereikia vynioti į dovanų popierių. :)
:)
Et, jaunatvė...:) Kaip būtų gražu pamatyti šias šypsenas po kokių 20 metų...:)
Aušra
Su aušra atskleisk man savo ištikimąją meilę,
nes Tavimi pasitikiu.
Parodyk man kelią, kuriuo turiu eiti,
nes į Tave keliu savo širdį. (Ps 143, 8)
Ooo
Ta pirma n-u-o-s-t-a-b-i... Dangus dega :)) Žinai, panašus vaizdas, kai užverdi puodą vandens ir jis pradeda kunkuliuoti... Tai ir čia panašiai. Kunkuliuojantis dangus. Įdomu, kas tądien danguj dėjosi, jei žemėj toks vaizdas :)
Tądien
O tądien buvo sekmadienis... :)) Ir danguj, tikriausiai, puodas taipogi virė, tačiau pilnas ne vandens, o Meilės... Tos tikrosios ir neišsemiamos :)
Mmm...
Dangus labai gražus... :) Šventojo Rašto ištrauka tokia...mmm (gerąja prasme) :)
Monika
Monika - tikra fotografė. ;)
Tereikia
Martyna, savęs ir mėgėja nedrįstu vadint. Tam tereikia rytų pusėn žiūrinčio lango ir širdies, besidžiaugiančios menkiausiu saulės spinduliu. :)
Dievo
Dievo dovana yra tos aušros. Ypač saulėtekiai, kai galiu matyti, kaip saulė po trupučiuką kyla prieš akis, pasirodydama visu savo gražumu...
Galvoju, kad saulė juk visai gali ir netekėti. Na... Patekėti pasislėpus. Arba kai mes nematysim. Pramiegosim, pražiopsosim ir pan. :) Cheh... Džiugina mane saulėtekiai. Visad būna labai graži diena, jeigu ryte pamatau tekančią saulę. :)
Kiekviena diena man prasideda Tavim... Kad prasidėtų taip visada, noriu.
Spalvos.
Kokios nuostabiai šiltos, ryškios, Monika, Tavo spalvos! :)
Aš galvojau...
Vasarą taip, į lovą visada tik po saulėlydžio... Bet, kad rytą pradėti su saulėtekiu, vau, man tai per brangus malonumas... :)
Štai čia ir pasireiškia begalinė Viešpaties meilė mums, kad visa kas nepakartojama, Jis pateikia visu gražumu, kiekvienam ir nemokamai. Ir tik nuo manęs priklauso ar aš tai priimu.
Pražiopsodama saulėtekius, Dievo meilę pastebiu savo Mamos gerume... :)
P. S. Martyna, aš galvojau, kad tik vasarą saulėtekiai būna patys pačiausi, bet kad dabar... ;)
Vakar
Vakar rytą gavau dovanų nuostabų saulėtekį. :) Tai va ir dalinuosi dabar tuo džiaugsmu. :))
P. S. Laimute, spausk "atsakyti". :))
Dykuma
Sniego dykuma.
O dangus ir vėl... šėlsta tarsi jūra.
Nuostabus
O koks nuostabus buvo šiandieninis dangus! Grožėjausi visą dieną pro mokyklos langą :) Gaila, kad neturėjau, kuo visa tai užfiksuoti...
Būčiau
Būčiau aš mokytoja... :))
Tikrai
Na tikrai :) Būtum Tu mokytoja, tai išsivestum mokinius į lauką džiaugtis ;D
Na
Na jau ne. :)))
Iššūkis :)
Mokytojai tikras iššūkis... :) Taip sudominti mokinius savo dėstomu dalyku, kad jiems nesinorėtų žvalgytis pro langus... :)
Šiandien
Kas neturėjo, o kas turėjo ;DD Va. Ir visas jis šiandien, nors per nuotraukas nesimato viso grožio (tiesa sakant, net didumos nesimato). O mūsų berželius, Tomai, įdėsiu kada vėliau ;D
Vieversys
Jei manęs ausys neapgauna, mokykloj pro langą girdėjau vieversį! Šiandien :))
Taigi - laukiam pavasario!
Kaip gražu ;)
Kaip gražu, geros nuotraukos ;)
Truputis dangaus
Rojus
Šitoje forumo temoje mūsų fotografai labai įsimylėję dangų... Bet yra už ką jį mylėti. :))
Martynai, labai gražu... Pirma ir trečia - kažkuo panašios, bet tuo pačiu ir labai skirtingos. Kaip dangaus rojus - viliojantis ir labai paslaptingas...
"Te žemė, dangus gieda Tau, Viešpatie,
Karaliui šlovė, padėka ir garbė.
Tik Tavyje aš pilnatvę randu, Tavyje..."
Visiška pilnatvė...
Kosmosas
Na taip, daug dangaus nuotraukų. :)
Tačiau per tuos praeitus giedrus vakarus saulei nusileidus, vis pakeldavau akis į dangų ir pamatydavau nuostabias žvaigždes, mėnulį. Pagalvojau, kad mėnulį, žvaigždes ir mane/mus, skiria milžiniškas atstumas. Kokia didybė ta visata... O žmogus toks mažiukas, tačiau toks svarbus...
Cituoju
Na, nepasakyčiau, kad ta riba/atstumas yra labai didelis... Prisiminiau žodžius iš Bruno Ferrero pasakojimų:
Paskutinias gyvenimo mėnesiais Don Bosko vaikščiojo sunkiai. Matydami jį einant per kiemelį, dažnai žmonės klausdavo:
- Kur einate, kunige Bosko?
Atsakymas visada būdavo toks pats:
- Į dangų.
Su kiekvienu savo gyvenimo žingsniu ir mes galime sakyti:
- Ateinu, Viešpatie.
Manau, jei taip pavyktų gyventi, dangus mums atrodytų toks artimas ir laukiamas...
!
Ooo h ooO
Ta pirma. Ir Lolitos citata. Mm... Tikrai, tarsi dangus giedotų :)))
Pažiūrėjus į antrąją - paslaptis. Ir iškart giesmė - Slėpiningu Jėzaus veidu apgaubta visa žemė...
O trečioji - tiesa sakant man pasirodė, kad čia jūra ;DD Rimtai. Geeras... Man patiko. Šaunuolis Martynai, lauksim daugiau džiaugsmų ;))
:)))))) džiugu, kad patiko :)
:)))))) džiugu, kad patiko :)
1 ir 2 nuotraukos... :O wow
1 ir 2 nuotraukos... :O wow :)
Kartais net keista pasidaro, kad šitokių nuostabių vaizdų iš viso būna... :)
Vaizdelis
Nežinojau į kurią temą dėt šį vaizdelį... Tad keliu jį čia :) Dalinuosi tuo, kas man patiko :)
Photo
Kažkurią dieną žiūrėjau senesnes nuotraukas iš kelionių. Taip pasiilgau vasaros, kad pasidžiaugiau prisiminimais. :}
Pasidalinsiu vasariška saule ir su Jumis :)
:)
Ohh kaip skaniai tas apelsinų gėrimas atrodo! (:
Šviesa
Noriu pasidalinti, ko gero, nuostabiausiom savo darytom nuotraukom. Šiand po Mišių eidama iš bažnyčios pamačiau. Visa laimė, kad rankose buvo fotoaparatas, nes tokiomis akimirkomis tiesiog negali neužfiksuoti... :))
Dievas dovanojo
Dievas dovanojo šviesą neregiams... Ne tiek gražu kiek džiugu :)
Aha
Ir aš pastebėjau kai saulutės šviesą dovanojo Jis. Ir dar kaip tik pataikiau stovėti toje vietoje, ant kurios krito spinduliai. Labai gražu. :)
Nuotraukos
Nežinau, kiek laiko, galvojau, kokiais ženklais Tau parodyt, kad pažiūrėtum į tą pusę. :) Nors paskui ir pamiršau, kokius ženklus buvau sugalvojus, žinojau, kad šiaip ar taip perskaitysi mintis, atsisuksi ir nufotografuosi. Ir pačios nuotraukos - super :))
Šiandieninis
Ir vėl dangus :))
Šįkart toks neapsisprendęs tik... :)
Labai
Labai gražus. Neapsisprendęs, pasimetęs... Kalba jis man, nes ir pati dabar tokia esu.
Plunksniniai
Et, žinai, vėliau visa tai perėjo į saulės apšviestus kamuolinius debesis, o ryte buvo visai giedra. Tikiu, kad ir Tavieji reikalai pakryps plunksninių debesų link :)
Tik nesakyk
Tik nesakyk, kad šis dangus iš praėjusio mūsų "Pasimetimo Sekmadienio"? Nes jis visiškai atspindi tą dieną :)
Geras
Geras buvo tas "Pasimetimo Sekmadienis". Atrodo, visi aplinkui pikti, suirzę, nesusigaudę. Kaip ir nuotraukoje. Lyg emocijų "užbangavimas". Bet Vilma, prisimink kuo tas sekmadienis baigėsi! :))
Pasimetimo Sekmadienis
Geras, kaip čia gražiai viską "surišot". Taip, taip, čia tas pats "Pasimetimo Sekmadienis" ir, pasirodo, tikrai ne veltui jis gavo tokį pavadinimą :)) Ir jeigu jis tikrai gerai baigėsi, kaip ir pragiedrėjęs dangus, tai net nebežinau ką besakyt :))
Et...
Et... "Pasimetimo sekmadienis"... :) Ačiū Tau, Monika!
;o
Nerealiai atrodo ;o
Kaip
Kaip nupiešta. :)
Po adoracijos :)
:)
Gražu
Gražu:)
Šventoji Dvasia
Šventoji Dvasia
Kaip
Kaip nupiešta. :)
;)
;)))))
Molėtai
Molėtai :) Gražūs buvo, gražūs ir liko...
Kaip gera
Kaip gera matyti vaizdus nuo senų laikų :)
Dievo vaikas
Kryžius
Draugas mokykloj parodė:
Žvilgsnis pro ekraną