Vis negaliu nustoti dėkoti...

Raktažodžiai:

Vis negaliu nustoti dėkoti Viešpačiui už vieną po kito atverčiamus suvokimo puslapius, vieną po kitos dovanojamas dangiškojo Mokytojo pamokas, vienas po kito atveriamus Tėvo namų langus...

Skridau namo iš Šventosios Žemės pilna ramybės ir palaimos, kad galėjau būti ten, kur Brolio eita, kur Mokytojo mokyta, kur Karalius karūnuotas ir nuvainikuotas, kur Jis nugalėjo savo Prisikėlimu...

Skrisdama iš aukštai žvelgiau žemyn į pačias kalnų ir kalnagubrių keteras, į margaspalves laukų paklodes, oranžines dykumas ir besimainančio mėlynumo jūrą...

Retkarčiais, kažkur ten žemai vis kas suspindėdavo, tarsi nerūpestinga ranka per kalnus būtų deimantus pažėrus ar saulė lygumose į daugybę mažų saulyčių subyrėjus. Namų iš taip aukštai nesimatė, bet buvo aišku, kad saulė, įkritusi į lango stiklą, siunčia į dangų akinančio spindėjimo žėrutį. Vėl ir vėl...vėl ir vėl... Tarsi žinutę (sms) į dangų, kad ten žemai, apačioje gyvybė nepertraukiamai audžia gyvenimo rūbą...

Pagalvojau, gal taip nuolat - dieną ir naktį - ir mūsų dangiškasis Tėvas ilgesingai žvelgia į žemę - laukia kol pamatys suspindusią švieselę; sužibusią, kad ir pačią mažiausią, žvaigždelę... Laukia, kada Jam į dangų bus pasiųsta žinutė: ten, Žemėje, kažkam krito Betliejaus žvaigždė. Tada Jis žinos - kažkieno širdis nušvito ir prisipildė meilės. Kažkas laimėjo savąją kovą...

Jis ramus šypsosis - Jo karalystė žemėje padidėjo dar viena širdimi.

Ir tada ramiai sės vakarieniauti...

Alma Marija Ieva

Komentarai

Arūnė portretas

Netikėtai pagautas kadras

Nuotrauka daryta vasarą. Grįžtant iš maudynių. Netikėtai pagautas kadras. Ir tik dabar (keletui metų praėjus) suprantu, kad tai buvo Jo pirmasis ženklas man. Ženklas, kad Jis nepasiduos; ženklas, kad aš Jam rūpiu ir, kad mane mylėdamas, Jis nužengė į žemę dėl manęs. Nužengė, kad surastų. Ir surado :)

AMI portretas

Akimirka

Gražu ir svarbu, kad tą kartą tos akimirkos nepraleidot ir neprasilenkėt:)

RU portretas

Laiškai

taip, Jis be perstojo siunčia mums laiškus. Juos man perduoda vis kiti "laiškanešiai": tai gaivus rasos lašas, tai trapus gėlės žiedas,  tai skruzdėlė, nešanti už save didesnę naštą, tai naktinis drugys, lekiantis į žvakės liepsną, tai vėjo gūsis, kai norisi išskleist rankas ir pakilt..:) Ir taip kasdien. Vėl ir vėl naujas laiškas. Skaitau, šypsausi ir dėkoju..:) Svarbiausia likti ryšio zonoje:)

AMI portretas

Ryšys

'Svarbiausia likti ryšio zonoj' :) On line :)

web sprendimas c-4