Kaišiadorių vyskupo sveikinimas šv. Kalėdų proga

Raktažodžiai:

Aš skelbiu jums didį džiaugsmą: šiandien jums gimė Išganytojas – Viešpats Mesijas. (Lk 2, 10-11)

Brangūs broliai seserys,

Nuoširdžiai sveikinu jus, švenčiančius Jėzaus Kristaus gimimo šventę – Kalėdas. Mes visi, drauge su tikėjimo broliais ir seserimis visame pasaulyje ateiname susitikti su gimusiu Jėzumi. Įvykis Betliejaus tvartelyje jau talpina savyje visa, apie ką vėliau pasakos evangelija, - žmogaus išgelbėjimo istoriją. Talpina kartu savyje mūsų gyvenimą, pasakoja apie mus. Jėzaus gimimo prakartėlė pakviečia mus užeiti į vidų, - ne stebėti įvykį iš šalies, bet jame dalyvauti, nes tik taip mes galime su Jėzumi susitikti...

Dievo Sūnus tapo žmogumi. Tai pati giliausia ir labai konkreti tiesa apie žmogų. Tai egzistencinio tikėjimo slėpinys, pripildytas gerumo, švelnumo, maloningumo, jautrumo, tikros meilės, spinduliuojančios šviesos, vidinio tvirtumo, vilties ir tikėjimo žmogaus gerumu ir geresniu pasauliu.

Šioje žmogumi tapusio Dievo Sūnaus perspektyvoje, Kalėdos mus kviečia pirmiausiai permąstyti save ir savo gyvenimą, iš naujo save atrasti. Jis tapo žmogumi, kad mes turėtume gyvenimą, kad apsčiai jo turėtume. Šita perspektyva mums primena ir leidžia pajausti savo ir kiekvieno žmogaus tikrą orumą ir gyvenimo vertę. Gimdamas silpnu kūdikiu Jėzus atskleidžia žmogiško silpnumo ir tikros galios paradoksą, - jis reikalingas kitų, prie jo gali ateiti visi, jis arčiausiai yra silpnų, ir kartu jis yra Viešpats, Dangaus ir žemės sutvėrėjas, Visagalis, Mylintis, Gailestingasis Dievas.

Betliejaus kūdikyje prasmę ir viltį randa kiekvienas, ir skurdžiausioje aplinkoje gimstantis kūdikis. Jame prasmę ir viltį randa sergantys, apleisti, vieniši, bet kokį liūdesį ar kančią patiriantys žmonės. Prasmės šviesa Betliejus spindi jauniems, kūrybingiems, gyvenimo džiaugsmu trykštantiems žmonėms, kviesdama kurti žmoniškesnį ir teisingesnį pasaulį, gyvybės kultūrą, lengvinti kitų vargą ir kančią. Gimęs Kristus nušviečia mus Dievo malonės šviesa ir Viešpaties žodis, kaip tuos piemenėlius kviečia skubėti prie Dievo. “Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą... Šiandien jums gimė Išganytojas! Jis yra Viešpats Mesijas!”

Žmogui keisti save be Dievo, neprarandant savęs, kitų ir gyvenimo džiaugsmo, – labai sunku, beveik neįmanoma. Tas pats pasakytina ir apie pastangas pagerinti pasaulį. Vienas dvasinis rašytojas, pasakodamas apie Dievo veikimo pobūdį ir žmogaus elgesį, taip klausia: ”Ar buvo gyvenime atvejų, kai ko nors karštai prašei iš Dievo, tikėjai, kad tavo prašymas yra pagal Dievo valią ir, kad Dievas turėtų tau tai suteikti? Tačiau laikui bėgant ir Dievui vis neatsakant į tavo prašymą, tu vis rečiau prašei, nusivylei Dievu ir galiausiai lioveisi to prašyti. Ar tau taip buvo nutikę?”

Mes turime atskubėti prie prakartėlės, pas Jėzų, kad mus nutviekstų Viešpaties malonės šviesa, kad neišsigąstume savęs, kitų, neramaus, priešiško pasaulio. Šita Viešpaties šviesa pirmiausiai parodys gimusio vaikelio Veidą ir padovanos šypseną mūsų veide. Padovanos dievišką, o kartu ir giliausiai žmogišką sentimentą, tokį patį, kokį jaučiame savyje, žvelgdami į kiekvieną gimusį kūdikį. Šitą Jėzaus žvilgsnį mes atpažinsime ir vėliau, klausydami jo žodžių evangelijoje, matydami jo darbus, palydėdami kryžiaus keliu, atpažindami Prisikėlusįjį Velykų rytą.

Jėzaus žvilgsnis mūsų žvilgsnio nepaliks kiekvieną dieną... Kilniu žmogaus žvilgsniu jis kvies žvelgti į kiekvieno žmogaus, ypač kenčiančio, reikalingo pagalbos veidą, ir ten atpažinti tas pačias Jėzaus akis. Jo mylinti Širdis kvies turėti gerą, mylinčią, didelę, gailestingą širdį, kurioje tilptų kiti, - šeimos nariai, artimi ir brangūs žmonės, giminės, draugai, bendradarbiai, kiekvienas artimas, šalia esantis žmogus, kitų džiaugsmai ir rūpesčiai.

Jėzaus akių žvilgsnį nešiojosi ir nešiojasi daugybė žmonių... Į tas akis, į kurias jie pažvelgia, ateina Kalėdos ir skamba tie patys žodžiai: “Nebijokite! Aš skelbiu jums didį džiaugsmą! Jums gimė Išganytojas! Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms.” Tokį žvilgsnį ir tokią širdį turėjo Jonas Paulius II, tėvas Pijus, motina Teresė, Jurgis Matulaitis, ir daugybė, daugybė kitų.

Ir mums taip žvelgiant į kitų žmonių akis, visada skambės ta pati Betliejaus angelų giesmė, tie patys žodžiai... Ne tik švenčiant Kalėdas, bet visada, kada tik matysime Jėzaus žvilgsnį kito žmogaus akyse, kada širdis plaks Jėzaus širdies meile. 

Ir taip diena iš dienos, metai iš metų tokiu žvilgsniu žvelgdami į kitų žmonių akis mes tarytum nejučiomis pajusime, jog, kažkas mumyse pasikeitė... Taip. Įvyko tikras Betliejaus stebuklas. Ir ne tik mums. Betliejaus stebuklą, kartu su Jėzumi, visą gyvenimą dovanojome kitiems...

Šiais tikėjimo metais kiekvieną iš mūsų Bažnyčia kviečia labai asmeniškai patirti susitikimą su Jėzumi, naujai atsiverti tikėjimo malonei. Tegul parapijų sielovadoje ir asmeniniame religiniame gyvenime ypatingas dėmesys būna skiriamas Sakramentų ir sekmadienio šventimui, Dievo žodžiui, asmeninei maldai ir maldai šeimoje, Švenčiausiojo sakramento adoracijai, artimo meilės darbams, įvairioms maldingumo praktikoms. Siekdami gilesnio tikėjimo, skirkime didesnį dėmesį katechezei, ypač Katalikų Bažnyčios katekizmui, tikėjimo tiesų pažinimui.

Kaip didelę Dievo dovaną šiems tikėjimo metams, paskutinį birželio mėnesio savaitgalį Kaune švęsime Lietuvos jaunimo dienas, o rugpjūčio 15 dieną, švęsdami tradicinius Žolinės atlaidus, minėsime Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos paveikslo vainikavimo Popiežiškomis karūnomis 25 metų jubiliejų. Kviečiu visus ypatingai ruoštis malda, kad Dievo malonė atnaujintų visą mūsų krikščionišką gyvenimą.

Brangieji! Kalėdų šventėje, dalindamasis Kristaus Gimimo džiaugsmu, nuoširdžiai sveikinu brolius kunigus, seseris vienuoles, šeimas, vaikus ir jaunimą, visus ligonius ir kenčiančius, tikybos mokytojus ir katechetus, maldos grupių narius ir karitiečius, visus tikinčiuosius ir mūsų vyskupijoje gyvenančius žmones.

Džiaugsmingų Šventų Kalėdų!

Vysk. Jonas Ivanauskas

web sprendimas c-4