Šventosios Dvasios paraginti

Ne tik literatūroje, bet ir gyvenime Meilė esti paslaptingu reiškiniu. Meilės pagautas žmogus elgiasi nelogiškai, manoma, kad iš įsimylėjėlių visko galima tikėtis. Tai ir paliudija meilės asmeniškumą. Jei Dievas Šv. Rašte vadinamas Meile, jei tvirtinama, kad Jame laisvės versmė, tuomet išryškėja Jo paslaptingumas. Dievas yra asmeniška tikrovė ir nuo Jo priklauso kiek ar kaip atsiverti kūriniui. Tuo tarpu Švč. Trejybė – Dievo vidinio gyvenimo išraiška. Ji – paslapčių paslaptis, o kai drįstame apie Ją kalbėti, tai vien tik mėgindami perduoti krikščionybės tikėjimą.

Krikščionybė labai anksti susidūrė su būtinybe nušviesti Švč. Trejybės slėpinį. Tai buvo be galo sunku, todėl Bažnyčios mokytojai turėjo ieškoti tinkamų žodžių ne tik graikų filosofijoje, bet ir paprastoje kasdienėje kalboje. Šia tema buvo be galo daug diskusijų, suklydimų. Tačiau svarbiausias klausimas skambėjo taip – ar Trejybė išreiškia, koks Dievas savyje, ar tai tik antropomorfiniai Dievo vaidmenys. Šiandien klausiama – ar žmogus turi ryšį, reikalą su savo sąmonės kūriniais, ar per Kristų susitinka su pačiu Dievu. Bažnyčios doktrinoje svarbus šis pagrindinis teiginys - yra vienas Dievas trijuose asmenyse. Trys asmenys – Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia vienas nuo kito realiai skiriasi. Tėvas neturi kilmės prado, Sūnus gimsta iš Tėvo substancijos ir tik iš Tėvo, Dvasia nėra gimdoma, bet kyla iš Tėvo ir Sūnaus, kaip iš vieno prado. Dieve skiriasi santykiai ir savybės, bet jie nesudaro Dievo ketverto. Dievo veikime negalima išskirti asmenų. Bažnyčios tėvai kalbėjo ir apie Jėzaus Kristaus dievišką, ir apie žmogišką prigimtį. Pastebima, jog Švč. Trejybės didžioji paslaptis ir aiškinimo teorijos – žmogiškosios iliustracijos.

Prieš savo mirtį ir įžengimą į dangų Jėzus Kristus pažadėjo apaštalams nuo Dievo Tėvo atsiųsti Šventąją Dvasią, kuri toliau vadovaus Jo darbų tęsėjams. Ji yra kylanti iš Dievo ir Sūnaus begalinės tarpusavio meilės ir pasaulyje skleidžianti vienybę, meilę, galybę. Ji skirta mūsų vienybei su Dievu, kad mumyse liepsnotų dieviškosios meilės ugnis. Kai Sekminių rytą ugnies liežuvių pavidalu Šventoji Dvasia nužengė ant apaštalų, jie pasidarė drąsūs ir pradėjo karštai skelbti Kristaus prisikėlimą. Iš karto įtikėjo 3000 žmonių. Jie buvo tuoj pat pakrikštyti ir taip Jeruzalėje susikūrė pirmoji krikščionių bendruomenė. Tai buvo vieninga, nuoširdi bendruomenė, turto bendrystėje nebuvo stokojančių, visas tikinčiųjų būrys buvo vienos sielos ir vienos širdies. Pirmieji krikščionys aukojosi vieni už kitus, skleidė tikėjimą gražiu pavyzdžiu, persekiojami drąsiai išpažindavo Kristų, negailėdami savo gyvybės. Kad ir mes nūdienoje taip liudytume meilę Dievui bei artimui. Šventoji Dvasia jungia pasaulio tautų tikinčius į Visuotinę Bažnyčią. Šventoji Dvasia saugo Bažnyčią nuo klaidų, padeda vis geriau pažinti Dievo tiesą ir savo dovanomis įkvepia jos narius darbuotis ir aukotis.

Aš sakau: gyvenkite Dvasia, ir jūs nepasiduosite kūno geismams. Mat kūno geismai priešingi dvasiai, o dvasios – kūnui; jie vienas kitam priešingi, todėl jūs nedarote, kaip norėtumėte. Bet jei leidžiatės Dvasios vadovaujami, jūs nebesate įstatymo valdžioje. Kūno darbai gerai žinomi – tai ištvirkavimas, netyrumas, gašlavimas, stabmeldystė, burtininkavimas, priešiškumas, nesantaika, pavyduliavimas, piktumai, vaidai, nesutarimai, susiskaldymai, pavydai, girtavimai, apsirijimai ir panašūs dalykai. Aš jus įspėju, kaip jau esu įspėjęs, jog tie, kurie taip daro, nepaveldės Dievo karalystės. Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, taika, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas. Tokiems dalykams nėra įstatymo. Kurie yra Kristaus Jėzaus, tie nukryžiavo savo kūnus su aistromis ir geismais. Jei gyvename Dvasia, tai ir elkimės pagal Dvasią. Nesivaikykime tuščios garbės, neerzinkime vieni kitų, nepavydėkime vieni kitiems! (Gal 5, 16-26).

Esti septynios Šventosios Dvasios dovanos, kurių galime melsti mūsų dangiškojo Tėvo:

1. Dievo baimės dovana pripildo mus aukščiausia pagarba Dievui ir nuteikia nieko taip nebijoti, kaip įžeisti Jį nuodėme. Tai baimė, kylanti ne iš pragaro prisiminimo, bet iš pagarbaus kūdikiško jausmo dangaus Tėvui. Tai baimė, kuri yra pradžia išminties, atpalaiduojančios mus nuo pasaulio malonumų, galinčių vienu ar kitu būdu atskirti mus nuo Dievo. Kurie bijo Viešpaties, tie sergi jo paliepimus ir turės kantrybės iki jo apsilankymo (Sir 2, 21).

2. Maldingumo dovana sužadina mūsų širdyse kūdikišką jautrumą Dievui kaip savo mylimiausiam Tėvui. Ji įkvepia mus dėl Dievo mylėti ir gerbti Jam pašvęstus asmenis ir daiktus ir visus tuos, kuriems Jis yra suteikęs savo galios: šventąją Jo Motiną ir šventuosius, Bažnyčią ir regimą jos galvą, savo gimdytojus ir vyresniuosius, savo kraštą ir jo valdytojus. Kas perimtas maldingumo dovanos, tam tikėjimo reikalavimų vykdymas yra ne sunki našta, bet džiugi tarnyba. Kas myli, tam niekas nesunku.

3. Tvirtumo dovana duoda sielai stiprybės nugalėti natūralią baimę ir ištvermingai atlikti savo pareigas iki galo. Tvirtumo dovana paskatina ir įgalina negaištant imtis ir sunkiausių uždavinių, drąsiai žvelgti į akis pavojams, nepaisyti žmonių nuomonės ir nesiskundžiant pakelti net ir visą gyvenimą besitęsiančių sunkumų kankinystę. Kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas (Mt 10, 22).

4. Pažinimo dovana padeda nustatyti, ko verti kūriniai ryšyje su Dievu. Pažinimas nuvainikuoja nepagrįstą kūrinių aukštinimąsi, atskleidžia jų tuštumą ir nurodo vienintelį jų tikslą – būti Dievo tarnybos įrankiais. Ji parodo mums meilingą Dievo rūpestį mumis ypač priešingumuose, nelaimėse, ir įkvepia mus garbinti Jį visose gyvenimo aplinkybėse. Lydimi Jo šviesos, mes skiriame pirmąją vietą tam, kam ji tikrai priklauso, ir Dievo draugystę statome aukščiau už visa kita. Gudrybė gyvybės šaltinis tam, kas ją turi (Pat 16, 22).

5. Šventosios Dvasios Supratimo dovana padeda mums įžvelgti mūsų tikėjimo tiesų prasmę. Iš tikėjimo mes jas sužinome, o Supratimo dovana įgalina mus jas įvertinti ir jomis džiaugtis. Ji padeda mums įsiskverbti į vidinę apreikštų tiesų prasmę ir skubiai žengti pirmyn naujojo gyvenimo keliu. Mūsų tikėjimas nustoja būti nevaisingas ir neveiklus: jis mus taip paveikia, kad mūsų gyvenimas pasidaro iškalbingas mūsų tikėjimo liudytojas. Mes imame elgtis, kaip dera Viešpaties išpažinėjams, ir visame Jam patikti, nešti vaisių gerais darbais ir augti Dievo pažinimu (plg. Kol 1, 10).

6. Patarimo dovana praturtina sielą antgamtiniu sumanumu ir įgalina ją greitai ir teisingai spręsti, ką reikia daryti net ir sunkiausiose aplinkybėse. Patarimo dovana pritaiko Pažinimo ir Supratimo dovanas daugybei atskirų atvejų kasdieniniame gyvenime, einant tėvų, mokytojų, valstybės valdininkų ar eilinių piliečių krikščioniškas pareigas. Patarimo dovana – tai antgamtinis susiorientavimas („sveikas protas“), neįkainojamas turtas, siekiant išganymo. Prie viso to melsk Aukščiausiąjį vesti tave tiesos keliu (Sir 37, 19).

7. Išmintis yra tobuliausia iš visų dovanų. Ji slepia savyje visas kitas dovanas taip, kaip meilė – dorybes. Apie Išmintį pasakyta: Draug su ja man atėjo visokių gėrybių ir per jos rankas neapsakomo lobio (Išm 7, 11). Išmintis tvirtina mūsų tikėjimą, stiprina viltį, tobulina meilę, išugdo dorybes iki aukščiausio laipsnio. Išmintis apšviečia protą pažinti ir įvertinti dieviškuosius dalykus: prieš juos nublanksta visokie žemiški džiaugsmai, o Kristaus kryžius įgauna dieviško patrauklumo. Išganytojas moko: Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi (Mt 16, 24). Mano jungas švelnus, mano našta lengva (Mt 11, 30).

Alsuok many, Šventoji Dvasia, kad aš mąstyčiau, kas šventa,
Uždek mane, Šventoji Dvasia, kad aš daryčiau, kas šventa,
Patrauk  mane, Šventoji Dvasia, kad aš mylėčiau, kas šventa,
Paremk mane, Šventoji Dvasia, kad aš vis skleisčiau, kas šventa,
Globok mane, Šventoji Dvasia, kad neprarasčiau, kas šventa.

Jurgita Fedorinienė

Komentarai

mm portretas

Tvirtumo

Tvirtumo, Dieve, man, tvirtumo... :) O pasibeldžia draugė ir atneša man lapelį su aprašyta Dievo baimės dovana. Sako: "Galvojau apie Tave ir traukiau. Va, ką ištraukiau." Broliai joanitai padarė ten tokią Sekminių "loteriją". :) Kikenu, o taip ir suskamba...

Visos mūsų baimės kyla iš per mažos Dievo baimės. Dievo baimė išgydo visas kitas baimes. Jei bijai Dievo, tai daugiau nėra ko bijoti.

"Ir tai yra išminties pradžia," - sako ji. :)

web sprendimas c-4