-
Pas Tave, Viešpatie, ieškau užuovėjos, neleisk man niekados nusivilti! Tu esi teisus, mane gelbėk! Išgirsk mane, skubėk manęs gelbėti! Būk užuovėjos uola - mano tvirtovė, - galinga pilis man gelbėtis! (Ps 31, 2-3)
Marija - Karalienė Dangaus
Šventoji Mergele, būk pasveikinta, Meilės Motina.
Švenčiausioji Mergele, palaiminta... Tu - Meilės šaltinis, Tu - palaimintasis nektaras, Tu - gėlių takas po mūsų kojom. Pažadink mus! Padėk mums atleisti... Padėk mums neteisti... Sustiprink mus ir suteik mums malonę...
Junkitės ir dalinkitės, kas Jums yra Dievo Motina.
- Norėdami komentuoti, prisijunkite.
Naujausia galerija
Apklausos
Nariams
Šiuo metu svetainėje
0 narių ir 0 svečių.
Kitos svetainės
Biblija - Šventas Raštas
Katalikų Bažnyčios Katekizmas
Vatikano II Susirinkimo dokumentai
Vatikano radijas
Kaišiadorių vyskupija
Palaimintasis Teofilius Matulionis
Palaimintasis Mykolas Giedraitis
Pivašiūnų šventovė
Katalikai.lt
Marijos radijas
Katalikų pasaulio leidiniai
Socialinis Bažnyčios mokymas
Gyvenimo ir tikėjimo institutas
Natūralus šeimos planavimas
Naprotechnologija
Nevaisinga šeima
Nebijok vėžio
Bernardinai.lt
Kunigų seminarija
Egzorcistų asociacija
Pašvęstasis gyvenimas
Gailestingumo versmė
Guronių rekolekcijų namai
Vievio parapijos bendruomenė
Kaišiadorių parapija
Elektrėnų parapija
Vievio parapija
Kazokiškių bažnyčia
Žiežmarių parapija
Merkinės parapija
Širvintų parapija
Jiezno parapija
Giesmės.lt
Jėzuitai
Marija
Jau senokai norėjau parašyt kažką apie Mariją... Tarsi jutau kažkokią pareigą, nes ir taip mažai jos mano gyvenime. Taigi, pamačiusi šią temą labai nudžiugau (dėkui vilma k ;), bet paskui nuliūdau, kad nieks nepasireiškia... Ypač todėl, kad mūsų bažnyčia turi ypač stebuklingą Marijos paveikslą, per kurį Dievas dažnai prakalba :) Bet dabar apie Mariją.
Kaip viena mano draugė sakė, MARIJA MUMS RODO, KAIP SAVO TARNAVIMU ATSILIEPTI Į DIEVO MALONĘ, taigi ji tarsi raktas į mūsų klausimus, kaip tarnauti Dievui, kaip atsiliepti į Jo meilę, ji tarsi raktas į Jėzaus Širdį. Tik reikia juo pasinaudoti.
O kas man yra Marija? Norėčiau sakyti, kad ji man labai artima, tačiau taip nėra... Keista, juk anksčiau žmonėms Marija buvo ypač artima, o močiutės jai iki šiol meldžiasi nuolatos, o vat man Jėzus kažkodėl pirmesnėj vietoj nei Marija... Tikrai nekartą įsitikinau jos sugebėjimais pildyti troškimus, todėl jai meldžiantis ir kažko prašant reikia rimtai apsvarstyti ar tikrai žinau ko prašau, nes ji nejuokauja ir netgi esu beveik tikra, kad mūsų jaunimo grupelė susibūrė būtent jos dėka. Prisiprašėm :)) Tačiau nemanau, kad Marija man yra tarsi fėja, kuri pildo norus... ne. Gražiausia jos savybė man yra jos atsidavimas, rūpestis. Pas ją visada galiu eiti patarimo ar paguodos, nes, kaip jau minėjau, ji - raktas. Ir atrodo, kad ji galėtų padaryti bet ką turėdama tokią didžiulę Motinos širdį, kad tik padėtų man kapstytis link jos Sūnaus Širdies...
Gamta dovanoja Žolinę
''Dievas panoro, kad viskas, ką mes turime, būtų gauta per Mariją", - taip pamokslaudavo šv. Bernardas. Remdamasi šia mintimi, Bažnyčia vadina Mariją tarpininke tarp mūsų maldų ir Dievo. Todėl, kai meldžiamės Dievui, Mergelės Marijos vaidmuo yra labai svarbus. Ji užtaria mus ir per ją mes gauname prašomų malonių. Šiai užtarėjai ir įvesta Žolinės šventė. Marija vadinama Dangaus ir Žemės Karaliene, ji yra ir visos Bažnyčios globėja. O kadangi žolynai siejami su šia švente, tai šiek tiek apie gėles ir žolynus:
Malonės pilnoji...
Molėtai turi stebuklingąjį ne Švč. Marijos, bet Švč. Mergelės Marijos Meilingosios paveikslą:) Neveltui šis žodis įdėtas ir į Marijos litaniją, neveltui:) Molėtų bažnyčioje kalbant Marijos litaniją tą eilutę reiktų pakartoti tris kartus:)
Vilma, Mariją lygini su raktu. Nuo ko ir į kur?:) Gal gali išskleisti mintį, aiškesniam supratimui:)
Marija - raktas
Manau, jog ji yra pavyzdys, kaip turėtume melstis ir mylėti. Todėl ji ir yra raktas. Raktas į Dievo pažinimą :)
Raktas
Taip, Vilma, raktas. Bet suprasti, kad raktas, tai tik pradžia. Reikia raktu naudotis. Kaip, kur, kada, nuo ko tas raktas...?:))) Kitu atveju tai lieka tik žodžių lygmenyje. Žodžiai paleisti pavėjuj. Žodžiai vien žodžiai vien žodžiai tušti. Skambantys cimbolai....:)))
Nuo ko tas raktas?
Kalbėsiu paprasčiau, kad neįsipainiočiau į savo pačios interpretacijas :) Taip, kalbėti yra lengva, bet kai reikia pradėti tuo ir gyventi, tai čia jau visai kitaip... Kol kas negalėčiau pasigirti pažangumu šioje (mokymosi iš Marijos) srityje. Kaip naudotis raktu? Man atrodo, kad raktas lieka tik raktu, jei nežinai, nuo ko jis yra. Tuomet tiems, kurie nepažįsta Dievo, Marija lieka tik paprasta moterimi, gyvenusia seniai seniai. O kaip Jums, AMI, atrodo, kas yra tos durys/skrynia ar dar kas, nuo ko tas raktas yra? :)
Pasiūlei
Rakto įvaizdį pasiūlei Tu, Vilma, ir, matyt, turėjai tam pagrindo, turėjai savų pamąstymų:) Galėtumei išskleisti savąją mintį, nes labai smalsu. Bent jau man:))
Svarba
Atrodo, kad šv. Marija daugumai mūsų nieko nereiškia...
Atsargumas
Manau, kad tai labiau primena atsargų tylėjimą, o ne svarbos stoką. Tiesiog ne visada yra lengva sudėti į žodžius tai ką jaučiame ir išgyvename. Juo labiau tikėjime... :)
Tyla
Gal jau po truputį atsargiai pradėkime šnekėtis...:) Tikėjimą į žodžius sudėti begaliniai sunku, nes dažnai žodžiai atrodo ne tie, netobuli, netikslūs, griozdiški toli nuo to ką iš tiesų jauti ir norėtum pasakyti, neatkuria išgyvenamo ar išgyvento 'vidinio vaizdo', o kai dar pradedi abejoti kitu...ar tave supras...ar...ar... Nekalbėdami nežinosime kur esame ir ar į tą pusę einame, o jei nežinom kur einam, kaip sužinoti kad atėjome (taip kalbėjo herojai iš Buratino nuotykių, eidami į stebuklų lauką. Rimtai:) Svetainė sukurta ne tam, kad tylėtume, tegu ir iš atsargumo (kažkokio), o tam kad kaip gervės (ar kad ir žąsys) susišauktume:) Ieškokime to stebuklų lauko kartu:) Šį kartą stebuklų lauku lai pabūna mums mintys apie Mariją:))
Judėjimas
Gal ir žinome, kur einame, bet sužinoti, kad atėjome, turbūt, niekada nepavyks. Ir dėl to neturėtume nerimauti juo labiau sustoti ėję... Kiekvienas judėjimas yra link kokio nors tikslo (kartais netikėto ir gal net nenumanyto). Visas įdomumas ir yra pati kelionė, atradimai jos metu. Va ir pristigau žodžių... Man atrodo daug talpesnis angliškas žodis destination kelionės tikslui išreikšti. Jį galima kildinti iš žodžio destiny, kurio reikšmė yra likimas, lemtis... (Čia turėčiau atsiprašyti lietuvių kalbos) :)
Žodžiu
....žodžiu, ežiukas rūke...
Mama
Keistas teiginys...
Kaip Švč. M. Marija gali nieko nereikšti?!
Man, mano gyvenime, Švč. M. Marija yra pats didžiausias ir svarbiausias, kaip Moters ir Motinos pavyzdys.
Jeigu turite Mamą, žodžių nereikia norint suprasti, kad Ji yra VISKAS...
Viskas
Ne teiginys - tik užklausimas.
Ar turiu mamą? O kaip tu manai?..
Marija man taip pat yra Moters ir Motinos pavyzdys ir VISKAS. Ar jau viską pasakėme ar dar liko kas nepasakyta?
:)
Mama I
Suprantu, ką turite omenyje apie mamą. :)
Gyvenime būna ir našlaičių... Todėl aš savo Mamą taip branginu.
O VISKO dviem sakiniais pasakyti neįmanoma, tuo labiau apie Ją.
Svarbi
Manau mums visiems labai svarbi Marija. Tik labai sunku tai išsakyti žodžiais forume. Čia juk ne apie maximos nuolaidas kalba :):)
Kas man Marija. Tiesiog Šventoji. Kuklumo ir Moteriškumo pavyzdys. Ko gero galėčiau ir daugiau komplimentų Jai duoti, bet manau, kad pats didžiausias komplimentas Jai - malda. Nepagailėkim.
Nuliūdusiųjų paguoda
Vis norisi kreiptis į Švč. Mergelę Mariją litanijos žodžiais... Nuliūdusiųjų paguoda, išminties soste... Mergele ištikimoji, Motina tyriausioji, Motina stebuklingoji... Tokia Tu man esi, Šventoji Marija! Kai meldiesi už mane, kai priimi ir užtari, kai guodi, kai mokai... Už Tavo sūnų Jėzų... Dėkoju Tau, Šventoji Marija!
Kartais nepavyksta visko sutalpinti į žodžius, kad ir kokiais gražiais staiga prabilčiau... Patys svarbiausi dalykai yra pasakomi be žodžių. :)
Fiat
Pastebiu bendrą bruožą, kad daugelis iš mūsų pristinga žodžių ir tai, kas sunkiai nusakoma, patikima daugtaškiams... :) Man Marija visų pirma yra nuolankumo mokytoja. Tebūnie man pagal Tavo žodį...
Tu esi
Indas - uždaras ir atviras: uždaras velniui, bet atviras Dievui. Taip kaip vandens srovė, negalėdama patekti į indą, ieško tarpelio iš išorės ir iš vidaus, taip ir piktosios dvasios blogybių srautas visokiais būdais norėjo patekti Marijos širdin. Tačiau buvo neįmanoma palenkti jos sielą net menkiausios nuodėmės link, nes ji buvo uždara visiems gundymams. Mano Dvasios srovė tekėjo į jos širdį ir pripildė ją ypatinga malone.
Marija, mano Sūnaus motina, yra mažas ir didelis indas: mažas ir kuklus savo paprastumu, bet didis ir talpus meile mano dieviškumui. Marija yra indas - nepripildytas ir pilnas: nepripildytas pataikavimo sau ir nuodėmės, bet sklidinas dangiškojo saldumo ir visokeriopo gerumo.
Marija - švytintis ir nešvytintis indas: švytintis, nes kiekviena graži siela yra mano sukurta, o Marijos siela taip stiebėsi visokio tobulumo šviesos link, kad mano Sūnus apsigyveno joje, todėl džiūgauja dangus ir žemė. Tačiau žmonijos akimis indas nebuvo švytintis, nes paniekino pasaulio garbę ir turtus.
Marija - švarus ir nešvarus indas: tikrai švarus, nes ji visa buvo nuostabi, ir negalima joje atrasti nešvarumo nė per nago juodymą; nešvarus indas, nes, kilusi iš Adomo šaknų, ji gimė iš nusidėjėlių, nors buvo pradėta be nuodėmės, kad iš jos be nuodėmės gimtų mano Sūnus.
Šv. Brigita Švedė
Jūros Žvaigždė
Juk Ji yra ta kilni Žvaigždė, kilusi iš Jokūbo, kurios spinduliai apšviečia visą pasaulį, kurios švytėjimas sklinda aukštybėse ir aplankydamas žemę, persmelkia požemius. Ji šildo labiau sielas nei kūnus, gaivina dorybes, naikina nusikaltimus. Ji yra nuostabi Žvaigždė, iškilusi virš tos didžios jūros platybių, tviskanti nuopelnais, spinduliuojanti pavyzdžiu.
Kas tu bebūtum, jei matai, kad šio laikinojo gyvenimo tėkmėje blaškaisi tarp audrų ir viesulų, o ne ramiai eini žeme, nenugręžk akių nuo tos Žvaigždės spindesio, jei nenori, kad tave prarytų audros.
Jei tavyje sukyla pagundų vėtros, jei suklumpi ant aštrių kentėjimų akmenų - pažvelk į Žvaigždę, šaukis Marijos. Jei tave blaško puikybės, savimeilės ar pavydo kūniškų vilionių bangos purto silpną tavo sielos valtį - pakelk akis į Mariją.
Jei tave, slegiamą kalčių naštos, iškankintą nešvarios sąžinės, išgąsdintą teismo grėsmės, pradės klampinti liūdesio bedugnė ar nevilties praraja - mąstyk apie Mariją.
Pavojuose, sielvartuose, abejonėse galvok apie Mariją, šaukis Marijos. Tegul Jos vardas nedingsta nuo tavo lūpų, tegul Ji nepalieka tavo širdies ir, kad galėtum išmelsti Jos gailesčio užtarimo, neišleisk iš akių Jos elgesio pavyzdžio.
Eidamas kartu su Ja, nenuklysi į šunkelius, šaukdamasis Jos, neįpulsi į neviltį, turėdamas Ją mintyse, nenukrypsi į klaidą. Kai Ji tave laikys, neparkrisi, kai Ji užstos, neturėsi ko bijoti, kai Ji ves tave, nepavargsi, kai suteiks tau malonės, pasieksi tikslą.
Šv. Bernardas Klervietis
Rožinis
Ar šis maldų vėrinys, kaip sako kritikai, nėra maldos forma, kuriai tinka Jėzaus įspėjimas: "Melsdamiesi nedaugiažodžiaukite kaip pagonys; jie tariasi būsią išklausyti dėl žodžių gausumo". (Mt 6, 7)
R. Gvardinis savo "Rožinio knygutės" įžanginėje pastaboje rašo: "Šiam rašiniui pagrindinė mintis kilo seniau negu prieš trisdešimt metų; nuo to laiko ji pusę žmogaus amžiaus ėjo kartu su manimi... Juo ilgiau gyveni, juo aiškiau matai, kad paprasti dalykai iš tikrųjų yra svarbūs. Todėl jie sunkiausiai įveikiami.
Kas nori kalbėti Rožinį, pirmiausia turi nugalėti nepalankumą kartojimui; nes to reikalauja Rožinis. Vis tų pačių žodžių ramus ritmas yra jo forma. Dar turi nugalėti nerimastį. Rožinis - mąstymo malda. Kas nori teisingai jį kalbėti, turi vengti skubotumo... Žmogui reikia šventos tylos, kad pajustų Dievo dvelkimą ir susitiktų tikėjimo paslaptis... Todėl Rožinis toks svarbus".
Kas bando rimtai melstis, patiria, kad susitikimas su Dievu turi didesnius reikalavimus negu su žmogumi. Meditacinė Rožinio malda ir yra kelias į susitikimą su Dievu: dalyvavimas Jėzaus gyvenimo paslaptyse.
Rožinis yra šimtmečiais reikšminga ritmiška maldos forma. Tų pačių "Sveika, Marija" žodžių kartojimas palengvina Jėzaus ir Jo Motinos gyvenimo apmąstymą. Rožinio paslaptys yra vaizdiniai, į kuriuos besibeldžiantis nuolat kelia akis, pritaiko savo gyvenimui ir remdamasis savo gyvenimo patirtimi juos apmąsto. Tų pačių žodžių kartojimas turi sudaryti rimtį, kurioje Jėzaus ir Marijos gyvenimo įvykiai giliai persmelktų vidinį mūsų gyvenimą. Paslaptys išvardijamos ir apmąstomos kiekvienu atveju arba tik apmąstomos, kai kalbama dešimt "Sveika, Marija".
Gal Rožinis yra tik mechaniška malda, kurioje penkiasdešimt kartų kartojama "Sveika, Marija"?
Jei mylimam žmogui nori pasakyti, kad jį myli, ką tas seniai žino, gali jam kas valandą daug kartų kartoti: aš tave myliu, tave myliu, tave myliu... Apie tai negalvoji, tik jauti, o kerintis meilės žodis išstumia visą kitą sielos turinį, lieka tiktai meilė. Kelių žodžių dažnas kartojimas tampa priežastimi savojo "Aš" užslopinimui.
Jei žmogus nepaliaujamai kartoja maldos formulę, tuomet ši tariamai mechaniška malda išstumia visas žemiškas mintis; žmogus jau ne "meldžiasi", o gyvena ir alsuoja malda, jis yra malda. Taip ir turėtų žmogus gyventi, alsuodamas Dievu.
Pagal "Jaunimo pasikalbėjimas su Dievu"
Dar
Prisiminiau vaikystę, kai tėvai spalio mėn. vakarais liepdavo kalbėti Rožinį... O varge, varge, kaip nemėgdavau tų vakarų...
Rožinio malda
Cha. Kaip tik prieš gerą valandą kalbėjau rožinį. Ruošiau namų darbus, ir ant mano stalo yra padėta Marijos statulėlė, ir aplink Mariją rožinis. Ir aš visą laiką, ruošiant namų darbus, pažiūriu į Ją ir taip jaučiu kaip kviečia... Ir šiandien buvo ta diena, kai aš Jos kvietimo nebegalėjau ignoruoti... Buvo stipru :)
Litanijos
O aš rožinio neužfiksavau, nors žinau, kad melsdavomės pas močiutę jį tikrai. Labiausiai iš vaikystės atminty išliko litanijos... Va ten tai būdavo :)) Susėsdavom visi seneliai ir vaikeliai ir melsdavomės. Gražu, kai vaikai meldžiasi. Ir nors jiems tai tikrai nėra lengva ir suprantama, bet tikrai žinau, kad maldos įvaizdis susiformuoja jau iš vaikystės, kai pamatai, kaip meldžiasi aplinkiniai, kai išgirsti, ko tave moko močiutės ir diedukai :)
Pradžia
Vieną kartą, berods daugiau nei prieš metus meldžiausi prie Marijos altoriaus mūsų Molėtų Bažnyčioje. Rodos vieną "Sveika, Marija"... Ir nuo tada man viskas prasidėjo... Nei pats nežinau, nei labai gerai atsimenu, bet tikriausiai nuo tada mano gyvenimas pasikeitė. Augu palaipsniui, bet augu...
:]] (happy)
Marija
Atsimenu aš, kad Tu Marijos altoriaus pusėj buvai :) Ir tada Povilas per Mišių skelbimus kvietė prisijungti prie jaunimo. Ir Tu tada pasilinkai :) Marija... Kaip ji viskuo pasirūpina.. :))
Buvau
Jo pamenu, bet kad gal kitas kartas tada buvo. Neatsimenu :] O šiaip tai viskas su jumis prasidėjo kai užsiregistravau Sutvirtinimui :] Visiškai nesigailiu. Džiaugiuos. ;) Sakė per Mišias, kad buvo paskutinė proga užsiregistruot Sutvirtinimui ir ekspromtu nuėjau. Pašaukė ir nuvedė Jėzus už rankos. Tik tada to nesupratau, kad tai Jo ranka buvo :))