-
Tebūna pagarbintas Viešpats! Kas dieną Jis neša mūsų naštas, Dievas - mūsų išganymas. (Ps 68, 20)
Balti akmenėliai
Albo lapillo diem notare (lot.) - pažymėti dieną baltu akmenėliu. Šiuo lotynišku posakiu norėčiau pakviesti pasidalinti malonia patirtim, kuri jūsų dieną padaro laimingą. Juk pasidalintas džiaugsmas - dvigubas džiaugsmas..:)
- Norėdami komentuoti, prisijunkite.
Naujausia galerija
Apklausos
Nariams
Šiuo metu svetainėje
0 narių ir 0 svečių.
Kitos svetainės
Biblija - Šventas Raštas
Katalikų Bažnyčios Katekizmas
Vatikano II Susirinkimo dokumentai
Vatikano radijas
Kaišiadorių vyskupija
Palaimintasis Teofilius Matulionis
Palaimintasis Mykolas Giedraitis
Pivašiūnų šventovė
Katalikai.lt
Marijos radijas
Katalikų pasaulio leidiniai
Socialinis Bažnyčios mokymas
Gyvenimo ir tikėjimo institutas
Natūralus šeimos planavimas
Naprotechnologija
Nevaisinga šeima
Nebijok vėžio
Bernardinai.lt
Kunigų seminarija
Egzorcistų asociacija
Pašvęstasis gyvenimas
Gailestingumo versmė
Guronių rekolekcijų namai
Vievio parapijos bendruomenė
Kaišiadorių parapija
Elektrėnų parapija
Vievio parapija
Kazokiškių bažnyčia
Žiežmarių parapija
Merkinės parapija
Širvintų parapija
Jiezno parapija
Giesmės.lt
Jėzuitai
Maži džiaugsmai, bet:)
Aha... štai jau praėjo 24 valandos ir mūsų padangėje neįvyko nė vienas malonus įvykis, kuriuo norėtume pasidalinti, padauginti?.. Ar tokie liūdni ir nusiminę esam, ar visus gerus dalykus norime pasilikti sau?..:) Juk visiškai maži dalykai, kaip kokie gyvenimo prieskoniai, gali šypsena paženklinti mūsų dieną. Kaip štai šį rytą (gal jau reikėtų sakyti praeitą rytą), nuskambėjus žadintuvui, dar taip nesinorėjo keltis... Tik staiga, pro atvirą langą įskrido paukščiukas ir atsitūpė ant palangės. Šis paukštelio "pasisveikinimo vizitas" buvo trumpas, bet iš karto pradėjau šypsotis. Tai buvo gera dienos pradžia.:) Dedu pirmą akmenėlį.
Būties grožis
...man šiandien labai kvepėjo oras - kaimynės moterys verda vasaros uogų uogienes...:))
Dieviška
mmm.... jaučiu tą aromatą:) Jei galime džiaugtis mažais dalykais, dideliais džiaugtis nebus sunku..:) Kažkoks protingas žmogus yra pasakęs, kad džiaugsmas - tai gyvenimo Dieve vaisius.
Buvo gera
Atpildas
Juk tas gerumo pojūtis ir yra didžiausias atpildas už paslaugą..:) gera ir dabar.
Tikrai
Taip, tikrai, gera ir dabar. Kadangi gyvenu "ant ratų", dažnai pavežu pakeleivius...:)
Sraigės
Nuo šiandien savo daržą skelbiu sraigių susitikimų sostine, nes vienaip ar kitaip daržovės atitenka tik joms:)
Džiugi diena
Man šiandien dieną pradžiugino spontaniškumas. Visuomet žinojau, kad netikėtumai yra smagu, bet kai pasiduodi gerajam impulsui, nugali tingulį ir darai pirmą dalyką, šovusį į galvą, tuomet diena pasidaro pilna netikėtumų ir seniai matytų veidų:))
Žinia
O man šiandien labai patiko Mišios:) Remontas bažnyčioje, tai jos kitokioje aplinkoje buvo nerealios, o ir pati bažnyčia pilna nerealių daiktų, kurie bažnyčioje vaje kaip keistai žiūrisi. Atrodė, kad Mišios kokiam garaže, sandėly ar kur vyko ir susirinko mūsų labai mažai, tai galima sakyti visi Mišias 'laikėme' aplink altorių:) Niekada nebuvau taip arti kunigo Mišių metu. Ir kalbėjo jis gyvai - ne per mikrofoną:) Tokios gyvos Mišios, nerealiai. Ir visi pagaliau šypsojosi:)
Nusiteikimas
tai tik patvirtina, kad išoriniai dalykai visiškai netrukdo išgyventi dvasinę šventę. Lygiai taip pat, išoriniais dalykais tos šventės nesukursime. Atėjote nusiteikę šventei, ji ir įvyko. Ir Jūsų šypsenos tai patvirtino. Džiaugiuosi kartu su Jumis.:)
Ypatinga dovana
Baltu akmenėliu galėčiau žymėti kiekvieną svarbesnę dieną gyvenime: gimimo dieną, Krikšto, Pirmosios Komunijos, Sutvirtinimo priėmimą, nes kaip dovaną visuomet gaunu vaivorykštę. :) Tikrą, spalvotą, rytų pusėje. Ir nors šiais metais vaivorykštės padangėje nesimatė, tačiau naktį, vėlgi rytų pusėje, išvydau didžiulę, itin ryškiai spindinčią žvaigždę, kuri savo spindėjimu užgožė mažąsias. Tokios nežemiškos dovanos priverčia jaustis ypač dėkingai. :)
Slaptažodis
Šiandien, dideliame mieste, milžiniškame prekybos centre, belaukdama saviškių nuslinkau į knygyną. Žmonių buvo negausiai ir aš lėtai vaikštinėdama ir žvalgydamasi po knygų lentynas pradėjau niūniuoti giesmę '...kad tave išvysčiau, o gerasis Jėzau, kad tave išvysčiau, o po to...'. Taip niūniuojant ir vartant vieną iš lentynos pasiimtą knygą, išgirdau pritariant mano giesmei. Niūniuodama pradėjau šypsotis ir tada pasukau galvą. Kartu su nepažįstamuoju dar kartą tyliai sudainavom priedainį ir linktelėję išsiskyrėm, laimingi, tarsi suokalbininkai, pasakę vienas kitam Didįjį slaptažodį...
Kad Tave išvysčiau...
Man visada buvo (ir tebėra) gražūs tokie "sutapimai" :) Turbūt dar vienas gražus ženklas yra giesmės žodžiai. Taigi, prisišaukėt Jį ;))
Akmenėlis
Vakar dieną žymiu dideliu baltu akmenėliu, o ypač dėl to, kad Dievas (eilinį kartą) išgelbėjo mano (ir galbūt dar kažkieno) gyvybę, leisdamas man manyti, kad stabdžio pedalas - tai gazas :)))
Pasunkėjo
Šiandien ryte pastebėjau, kad 'pasunkėjo' vasara: lysvės pasunkėjo daržovėmis, sodai - obuoliais ir slyvomis, gladiolės, jurginai, astros apsunko žiedais, laukai pasunkėjo rūkais, o nuo liūčių - ežerai ir upės... Birželio gaivų žalumą, liepos karštą alsavimą pakeitė rugpjūčio derlingas apsunkimas... :)) Gražumas tas gyvenimas, gražumėlis...
Debesys
...ką dabar dangaus debesys išdarinėja, tai - fantastika! Skulptūros, piešiniai, brėžiniai... o koks įgarsinimas ir šviesos efektai! Dar kartais lietaus konfeti pabyra...:))
Gamta
Tuoj uždarysime duris vasarai ir atversime langą rudeniui...:)
Gabumai
Dar labai daug priklauso ir nuo sugebėjimo visa tai pamatyti..:) Vieni žavisi, kiti - bėga slėptis... Kupina pagarbaus susižavėjimo visada stebiu šiuos didingus "spektaklius" ir eilinį sykį prisimenu savo mažumą (su šypsena ir be nuoskaudos)...
Be mūsų
Be mūsų 'mažumos' kas gi galėtų ta 'diduma' džiaugtis:)
Norisi
Šiandien toks jausmas, kad atsisėdau ant paties savo širdies kraštelio ir nuleidus žemyn kojas tabaluoju džiūgaudama iš laimės kaip mažas vaikas, kad visą vietą savojoje širdy užleidau Jam...
Teritorijos
Taip gražiai Jūs čia apibūdinote savo išgyventą džiaugsmą :) Dabar visaip bandau įsivaizduoti, kiek kelio reikia nueiti ir kaip turi susidėlioti aplinkybės, kad imti ir paskelbti visos savo širdies teritorijos priklausomybę Jam. Šiandien. O rytoj ar nesinorės "atgaut nepriklausomybės?" Nors to kraštelio?..
Ar norėsis
Net nežinau kiek to kelio būta ir kaip tos aplinkybės susidėlioja, nes nežiūrint to ar supratau ar ne, buvau visados vedama už rankos arba nešama ant rankų arba pasisodinama ant kelių:) Norėčiau priklausomybės šiandien, dabar ir visados ir per amžius:) Gal pavyks?:)
Kad pavyktų
Amen. Džiaugiuosi Jūsų patirtimi. Budėkit, saugokit šią būseną. Tegul jai nebūna pažįstamas laikinumas. Saugiai aplenkit Koheleto rūką... Aš už Jus! :)
Su Jumis
Amen. Ir aš su Jumis ir link Jo:) Mums visiems - pakeliui:)
Linksmai:)
kažkaip spontaniškai kilo didelis noras džiaugsmingai patabaluot kojomis kartu ten kur nors pakeliui..:))
Darom
Tai tada drąsiau ir... darom:)
Dalintis
O man šiandien buvo labai gera dalintis prisiminimais apie šlovinimo stovyklą. Atrodo, kad dar kartą išgyvenau dalelę to gėrio:))
Praskaidrino dieną... :)
Arti
Kas vakarą žiūriu į priartėjusį Marsą. Kai pagalvoji, kad tokį reiškinį žmonės stebės tik po kokių šešių tūkstančių metų, tai - uch:) Taip, tai ta žvaigždė, kuri ryškiai spindi kiek į kairę ir kiek žemyn nuo Mėnulio. Gražumėlis:)
Astronomija
O tada, kas tai per žvaigždė buvo anksti ryte Mėnuliui iš kairės?:) Gailėjausi, kad su savimi neturėjau Nikon. :)
Ten
Ten buvo tas pats Marsas:)
Užplaukusi mintis:)
Šiandien bešnekant apie Dievo malonę ir teikiamas dovanas, toks palyginimas užgimė man, tai pabandysiu pasidalinti:)
Kažkodėl pagalvojau apie arbatą... Jei gertum kasdien, tarkim, juodą arbatą... po kelis kartus... po kiek laiko ji tau tikrai nusibostų, ir vėliau nei pažiūrėt, nei ragaut jos nebenorėtum...:) Taip ir su Dievo dovanomis, manau:) jeigu Dievas mums duotų, duotų ir duotų, paskui nebežinotume kas yra tikroji malonė, tikroji dovana. Priprastume prie to, o laikui bėgant, kažkam, galbūt, tai ir pabostų... Taigi, ARBATA:) gauname juodos arbatos (malonės), o kitomis dienomis geriame kažką kitką: kapučino, kavą, žalią bei kitos rūšies arbatas... O kai ateina laikas, Dievas nusprendžia mus nustebinti ir vėl pasiūlyti/duoti juodosios arbatos (malonės) :)
Toks būtų mano šios dienos mažutėlis akmenėlis :)
:)
Patinka :)
Įdomiai
Na, įdomiai jūs čia:)
Įdomu, ką jūs įvardinate, sakydami malonė?:)
Prie arbatos:)
Aš malonei prilyginčiau patį troškulio malšinimą. Kas bebūtų: kava, arbata, vanduo... Su dėkingumu priimti viską, ką gauni iš mylinčių rankų.
Viskas išeina į gera mylintiems Dievą (Rom 8, 28)
Prie
Na, teisingas pasirinkimas 'prie arbatos':)
O ką kiti renkasi?:)
Kapučino
Prie arbatos... :) Prie arbatos tinka ir kava. :) Cheh! Įdomu čia. Patiko man Tavo, Lolita, mintis. Gražiai. Aš tik pagalvojau, kad pati malonę tai sulyginčiau su kapučino... Mm... ;))
Nauja
Šiandien dalyvavau šv. Mišiose, kurių metu buvo pašventintas naujos koplyčios naujas altorius. Nerealiausia buvo, kai kilo smilkalų dūmas nuo altoriaus marmuro aukštyn, link altoriaus paveikslo ir dar aukštyn...
Kaip
Kaip Šventoji Dvasia... ;)
Taip
Kaip...:)
Akmenėlis
Graži ir įdomi šiandien diena. :) Rodos, nieko ypatingo kaip ir neįvyko, bet visą dieną jaučiu, kokia galinga yra malda. Ir nuostabus jausmas, kai už Tave kažkas meldžiasi... :) Šiandien dėkoju savo močiutei, kurios dėka už mane ir visą mano šeimą šventas Mišias aukojo pats vyskupas. :) Džiugu kažkaip...
Viešpatie, išgirsk mūsų maldas, ateik mums padėti, skubėk mūsų gelbėti. Mes juk taip Tavimi pasitikime! Per amžius.
Štai ir akmenėlis. :)
Džiugu
Man rodos, kad šv. Mišių auka netampa galingesnė vien dėl to, kad ją aukoja pats vyskupas. :)
Begalinį džiugesį patiriu per bet kurias aukojamas šv. Mišias.
Čia tik tarp kitko...
Džiaugiuosi su tavimi...:)
Turbūt
Turbūt neturėtų tapti, bet man brangaus, artimo ar tokio žmogaus, kaip vyskupas, rankomis aukojama šv. Mišių auka ir malda visada yra truputį šventesnė, tikresnė ir gyvesnė. Negerai turbūt, bet kol kas taip... Man, matyt, dar reikia augti ir augti. :)
Ačiū Tau, Laimute.
Troškimas
Vakarykštį nakt-rytį žymiu didžiuliu baltu akmeniu. Bene pirmą kartą paryčiais atsibudau taaip norėdama melstis, nežinau ar buvau dar kada jautusi tokį stiprų norą melstis, ką jau kalbėti apie tokį paros metą. Ir taip visa diena, rodos, praėjo pilna Jo. Ech, nesupykčiau, jeigu tokie troškimai dažniau pažadintų nei žadintuvo čirškėjimas... :)
Gražu:)
Šiandien ryte eidama į mokyklą, vos tik išėjusi pro duris į lauką, pamačiau dar prietemoje šviečiančią žvaigždę. Tokią vienišą, bet kartu labai gražią:)) Ir ji privertė mane visą kelią einant stebėti aplinką.
Kas nutiko, nežinau, bet pajutau, lyg iš naujo įsimylėjau pasaulį, kurį man padovanojo Dievas... Supratau, kad tai tikrasis grožis:)
:)
Aš irgi ją šiandien mačiau! Geras... pasirodo, ji ne tokia jau ir vieniša, jei ją pastebi tiek žmonių. Mane toji supanti aplinka kiekvienąsyk vis nustebina... Atrodo jau žinai praktiškai visus reiškinius ir dangaus spalvas, kai vieną dieną pamatai dieną šviečiant ryškų mėnulį arba debesį tau kažką primenantį... Ir tada pradedi suprasti, kad tai yra ženklai. Aš kažkaip galvoju, kad Dievas juk visada žino, kaip kiekvieną iš mūsų nudžiuginti ar nustebinti... Ir kai einu į mokyklą visa pikta ir sakau sau, kad šiandien tai jau tikrai būsiu susiraukus visą dieną, Jis specialiai nudažo dangų taip, kad aš iškart ištirpstu ir pamirštu visus savo piktumus :)
Angelas sargas
Šiandien supratau, kad turiu angelą sargą. Jo vardas Mykolas. Ir nors jis tik ketvirtokas, bet sugeba mane nudžiuginti kiekvienąsyk kai susikerta mūsų keliai į mokyklą :)
Šiandien
Šiandien mama pažadino žodžiais "Kelkis ir eik". :) Džiūgavau visą dieną. :))
Mažai
Kiek mažai, pasirodo kai kuriems reikia iki džiugesio... Kad man taip ;) Mane vargiai kas benudžiugintų, na, nebent tik vaivorykštė šiuo metų laiku. :)
Mhm
Mhm. Na, man, kiek save pamenu, visada taip buvo. Patį didžiausią džiaugsmą visada atnešdavo patys mažiausi dalykai - šiltas žvilgsnis, švelnus žodis, mažos dėmesio ir pripažinimo akimirkos, apkabinimai... Na, ir taip toliau. Ir dabar taip. Kaip vaikas, gavęs saldainį, džiaugiuosi. Ir džiaugiuosi, kad džiaugiuosi. :)
Laimute... Norisi ir Tau to linkėti. :)
Apkabink
Na, nepasakyčiau, kad tavo išvardyti dalykai yra patys mažiausi, kad brangiausi tai taip, sutinku. :) Būna ir mažesnių...
Vertinu tik tai kas tikra. Nekenčiu banalybės, dirbtinumo ir "taip reikia". Gal todėl manęs nieks ir nenustebina. Išskyrus... Jį. Čia tai Jis nepralenkiamas.
Ačiū tau už dėmesį.;)
O
O kaip Jis Tave nustebina? :)
Paprastai
Labai paprastai, bet originaliai ir užtikrintai, nepakartojamai, kartais iki ašarų, sakyčiau pigiai, bet taip, galingai... Nemokamai... Kartais taip, kad lauki, nesulauki tęsinio... Pavėluotai, bet vis tiek šauniai. Kartais per tarpininkus (šįsyk tai tu :) ). Ir svarbiausia viskas iš Meilės man... Tikra, asmeniška ir be žodžių...
Na
Na, jei asmeniška, tai asmeniška. Svarbiausia, kad tikra. :) Jis visada randa būdų, kaip mus pradžiuginti. Tik pastebėti svarbu. :)
Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, kad apsčiai jo turėtų. (Jn 10, 10)
Atskrido
Per sekmadienio pamokslą atskrido: Turėtume mokytis iš Mėnulio. Jis pats iš savęs nieko negali, bet sugeba atspindėti Saulės šviesą, kuri nušviečia takelius tamsoje.
Lunarinis principas
:) iš visko galima pasimokyti, labai mėgstu tai daryti, t.y. mokytis... Atspindėti šviesą nereikia jokių pastangų, tiesiog reikia būti šviesos šaltinio akivaizdoje. Ir jei taip gaunam šviesą iš Kristaus...
:)
O mes turim negailėti skleisti savo šilumos ir šviesos kitiems.
Mokausi ir aš...:)
Tai
O kodėl man regis, kad būti šviesos šaltinio akivaizdoj, tai dar nebūtinai atspindėti šviesą...
Jei dieną mane apšviečia saulė, tai ar aš jau saulė?:))
Dar apie šviesą
Kaip saulės apšviestas mėnulis netampa saule, taip ir aš, apšviesta šviesos šaltinio, nesusitapatinu su juo. Bet galiu atspindėti šviesą, tapdama šviesos šaltinėliu. :) Galiu ir neatspindėti, galiu tik sugerti...
Tataigis:)
Tik švarus vanduo, švarus veidrodis, skaidrus stiklas, baltas audeklas atspindi šviesą...
(: Dievuli, duok jėgų išsiskalbti, išbalinti, nuskaidrinti, nušluoti...
:))
Kaip užkabino mane tas "išsiskalbti"! Taip ir įsivaizduoju save kaip skalbinį, sulamdytą, ištepliotą nuo neapdairių veiksmų... Ir įsivaizduoju tą skalbimo lentą, kur močiutė rūbus skalbdavo. Ten taip gerai su ūkiniu muilu patrynus, pabrūžinus mano dėmes ir pakabinus ant virvės po kokiu medeliu vasarą šviečiant saulei... M. Va ką reikštų išsiskalbti :))
Miela:)
Taip miela:) Ir aš taip įsivaizdavau kaip tu, sese:) Ačiū tau, kad 'užsikabinai':))
O skalbimas, skalbimo lenta, vanduo, muilas = gyvenimas, malda, išpažintis, atgaila... Ane?:))))
P.S. O ir mėnulio švytėjimo neįžiūrime, jei jį debesys dengia:)
Pirmą kartą
Pirmą kartą girdžiu tokį principą :) Bet šiuo atveju teorinės žinios turbūt nebūtinos, nes aš (ir ne tik aš :) dažnai randu ko galima pasimokyti iš gamtos, daiktų. Ir net nesvarbu kas tai: paukštis, medis ar tiesiog pieštukas...
Visi mokomės
Vilma, ne aš čia sugalvojau tą principą...:) Kiek anksčiau ta pati mintis (kai mėnulis šviečia ne savo paties šviesa) aplankė mūsų popiežių Jozeph Ratzinger ir jis aprašė šį principą.
Atitinka
Pažvelk tad į visus Aukščiausiojo darbus: jie visi yra poromis sukurti ir vienas kitą atitinka. (Sir 33, 15)
Važiavau
Važiavau namo. Troleibuse buvo tik keli žmonės. Vienas berniukas (gal kokių 20-ties:) ant apšalusio lango stiklo ėmė piešti žmogutį. Bet taip labai labai pirmokiškai. :)) Piešė ilgai ir atrodė labai susikaupęs. Kai baigė, atsisuko į mane. Abu, žiūrėdami vienas į kitą, ilgai šypsojomės.
Priminė man, kaip nuostabu yra kartais prisiminti vaikystę ir pabūti mažutėliu. :)
O
Reikės gal ir man pabandyt... :)
Nepasenkit :)
Nenorėčiau, kad manytumėte, jog suaugti - tai nutaisyti rimtą veido išraišką ir nustoti būti vaiku. Linksmiau. :)
Su
Su veido išraiška tai viskas tvarkoj. :))) Bet daugelio kitų dalykų aš sau jau nebeleidžiu. Arba leidžiu, bet tada būna, kad nebeleidžia kiti... :)