Bažnyčia - Dievo namai?

Sveiki, pastaruosius kelis metus teko stebėti žmones ir tai, kaip jie elgiasi tokiose sakralinėse aplinkose kaip bažnyčia. Esu pastebėjęs, jog žmonės į religiją dažnai žiūri labai atsainiai...

Pavyzdžiui, kai nueinu į bažnyčias tokiomis paprastomis dienomis kaip šeštadieniai ar sekmadieniai, jos dažniausiai yra apytuštės, o va kai ateina kokių svarbesnių švenčių laikas, jos tampa tokios sausakimšos, kad net tenka Mišių 'klausyti' už bažnyčios durų...

Arba, daugelio vyresnių žmonių elgesys per Mišias. Prisipažinsiu, nesu toks nekuklus ir retai kada sėdžiu priekiniuose suoluose, mieliau renkuosi atokesnę vietą bažnyčioje. Tačiau, kai ten atsisėdu, dažniausiai turiu kęsti kokių nors senų moteriškaičių apkalbas bei diskusijas, nesusijusias su kontempliaciniu gyvenimu...

Va, būna, prisižiūriu tokių įvairiausių vaizdelių ir po truputį, nejučiomis, susidarau tokį įspūdį, jog šiais laikais daugeliui žmonių bažnyčia yra tiktai vieta, kurioje jie gali tiesiog pasiklausyti 'įdomesnių' istorijų.

Todėl man yra laabai įdomu, ką jūs manot apie tai, ir ar galima būtų išmokyti 'seną šunį' naujų triukų?..

Vilma portretas

Visų pirma

Visų pirma - ačiū už gerą temą! Aš taip pat neretai susierzinu kalbomis ne į temą bažnyčioje, o ypač Mišių metu. Hmm... Manau, kad neįmanoma ir net nereikia bandyti mokyti senesnius žmones elgtis kitaip, nes "jie juk geriau žino kaip turi būti" :)) Ir viskas. Jų neperkalbėsi. Ir ką gi jiems, patyrusiems ir daug gyvenime mačiusiems, reiškia kažkokių paauglių ar jaunų kunigų žodis? Aišku. Juos sudrausminti nieks juk nedraudžia :) Ir čia būtų kaip ir pareiga pamokyti kitą. Bet svarbiausia, turbūt, jaunesnėms kartoms neperimti tų blogų įpročių. Reikia stengtis bažnyčioje ieškoti gerų pavyzdžių, dairytis tokių žmonių, iš kurių galėtum semtis, į kuriuos žiūrėdamas galėtum džiaugtis. Ir jei šiandien rasi bent vieną tokį - jau bus daug džiaugsmo :)

Lolita portretas

Įdomiai

Visų pirma, ačiū už įdomią temą.:) Na, o kalbant apie žmonių elgesį bažnyčioje, jų požiūrį į ją, aš turiu susidariusi gan neigiamą nuomonę. Norisi tikėti, kad galima žmones pakeisti, tačiau jaučiu, kad nelabai. :) Tie, "šventiniai / atlaidiniai" žmonės ėjo ir eis tik per pagrindines šventes, nebent įvyktų kažkoks stebuklas (jų kartais nutinka). Galbūt kitiems jų nederamas elgesys bažnyčioje, nekelia minčių, jog jie elgiasi netinkamai. Tokiu atveju, gal reikėtų sudrausminti? Vis dėlto, pabandyti juk galima. Kartais, galbūt, reikia kažkokio postūmio, nuoširdaus žodžio, o gal net ir pokalbio, ir žmogus susimąstys, apgalvos, pabandys keistis. O gal net pasikeis. :)

vilma k portretas

Dieve

Dieve, visų žmonių Tėve, Tu prašai kiekvieną iš mūsų skleisti meilę ten, kur žeminami vargšai, o džiaugsmą ten, kur Bažnyčia yra praradusi savo drąsą.

Susitaikinimą ten, kur žmonės atskirti vienas nuo kito: tėvas nuo sūnaus, motina nuo dukters, vyras nuo žmonos, tikintysis nuo to, kuris tikėti negali, krikščionis nuo savo nemylimo krikščionio brolio.

Prašome Tave, Dieve, nutiesk šį Meilės, Džiaugsmo ir Susitaikinimo kelią, kad sužeistas Kristaus Kūnas, Tavo Bažnyčia, taptų žemės vargšų ir visos žmonijos bendruomenės fermentu.

Motina Teresė ir brolis Roger Schutz

RU portretas

Apie nekuklumą

Man kažkodėl išsakytos pastabos priminė istoriją apie muitininką ir fariziejų. Tik tokį "du viename" variantą. Tu stovi už kolonos kaip tas muitininkas, o tavo pasisakymas truputį primena fariziejišką poziciją. Nesupyk. :)
Bažnyčia - tai mes patys. Ateinam tokie, kokie esam, kuo gyvenam: su savo rūpesčiais ir džiaugsmais, kuriuos rūpi išsakyti ne tik Dievui, bet ir kaimynui...:) Tai dažnai sukelia šurmulį ir trukdo susikaupti maldai. Sakyčiau, tas plepėjimas bažnyčioje rodo elementaraus mandagumo ir pagarbos šventai vietai stoką. Siūlau nepasikuklinti ir "išbandyti" priekinius suolus. Aš renkuosi juos ir naudojuos privalumu, kad niekas netrukdo klausytis Dievo Žodžio. :)

Karolism portretas

Sudrausminimas

Manau, kad kiekvienas turime tokią atsakomybę, kad būtų gerbiami Dievo namai ir kad ten būtų elgiamasi tinkamai. Manau, kad girdint kalbas bažnyčioje - mūsų maldos ir Dievo namuose - reikia sudrausminti kalbančiuosius 'ne į temą'.

Ir tuo pačiu noriu paklausti ar galima bažnyčioje kalbėti apie tokius dalykus, kurie yra 'į temą', na, pavyzdžiui, apie tikėjimą, sakramentus ar ką nors tokio panašaus.:) Nes būna, kad pakalbu.

RU portretas

Renkuosi tylą

Manau Dievo namuose turime laikytis pagarbios tylos. Ir jei imsimės drausminti tik tuos, kurie kalba ne į temą, teks iš pradžių pasiklausyti, kokia tema jie kalba... :)  Juk visai ne to čia renkamės.
P.S. O kur dar mobilieji, atliepiantys vargonams... :)

Laimutė portretas

Siūlau

Ir žinai ką? Aš tau siūlau kalbėtis ir tartis Bažnyčioje visais klausimais ir reikalais, bet tik su Juo... Žinok veikia. Patikrinta.

O "neteminiai" klausimai įdomiau aptarinėjami kitoje aplinkoje. Su visais.  

web sprendimas c-4